Detektyvinės situacijų komedijos R. Kūnio (Ray Cooney) „Viešbučio kambarys Nr. 13” premjera rugsėjo 30, spalio 1 d. 18 val. prasideda naujas Klaipėdos dramos teatro sezonas.
Spektaklį režisuoja A. Vizgirda, jam talkina scenografas A. Klemencovas ir kostiumų dailininkė A. Zinčiukaitė. Spektaklyje vaidins E. Barauskaitė, E. Brazys, R. Pelakauskas, V. Klimas, V. Kojelytė, L. Krušnaitė, J. Puodėnaitė, I. Reklaitis, N. Sabulytė, K. Žvinklys, V. Jočys.
Komedija ir drama
Pasak Klaipėdos dramos teatro vadovo Gedimino Pranckūno, „Viešbučio kambarys Nr. 13” – atsipalaiduoti skirtas spektaklis, situacijų komedija, kurioje susipina detektyvo, farso, grotesko elementai. „Beje, komedija senokai buvo mūsų teatro scenoje, paskutinis tokio pobūdžio spektaklis „Ožys” pastatytas prieš penkerius metus”, – prisiminė teatro vadovas.
Šalia šio nuotaikingo, kasinio spektaklio dar šiais metais Klaipėdos dramos teatras ketina žiūrovams pristatyti ir labai rimtą premjerą – V. Šekspyro „Karalių Lyrą”. Režisuoti trejetą metų stringantį spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį kuria V. Paukštė, ėmėsi vilnietis režisierius A. Latėnas.
Per daug teksto
G. Pranckūnas pasigyrė, jog labai sėkmingas praeito sezono spektaklis D. Tamulevičiūtės režisuotas M. Gavrano „Viskas apie moteris” išplaukė į tarptautinius vandenis. „Pavasarį šį spektaklį lydėjo anšlagai Vokietijoje, o spalio 24 d. mūsų moterys iškeliauja į Tarptautinį teatrų festivalį Albanijoje. Vėliau šis aktorinio meistriškumo šedevriukas vėl džiugins uostamiesčio publiką Mažojoje salėje, o teatro vadovas jau derasi su D. Tamulevičiūte dėl naujo pastatymo.
„Pagrindinė mūsų problema, trukdanti išvažiuoti į tarptautinius festivalius, – per daug teksto spektakliuose. Tarptautinė auditorija reikalauja ne kalbos, o veiksmo ir metaforos teatro”, – apgailestavo teatro vadovas.
Moljero ir Ibseno pjesių premjeros
„Tačiau Klaipėdos dramos teatro spektaklius ir jų kūrėjus vertina klaipėdiečiai. 40 metų Klaipėdos dramos teatre kuriantis režisierius bei teatro meno vadovas P. Gaidys šią vasarą tituluotas Klaipėdos kultūros magistru. O naujausias jo pastatymas N. Saimono „Banketas”, kuriame vaidina pirmoji prieš 25-erius metus P. Gaidžio parengta aktorių laida, parodė, kad šis režisierius turi puikių idėjų ir sumanymų, kurie jaudina žiūrovus.
Po Naujųjų metų P. Gaidys ketina imtis klasikinės komedijos Ž. B. Moljero „Don Žuano”, – kalbėjo G. Pranckūnas.
Dar šią vasarą Klaipėdos dramos teatre prasidėjo klasikinės H. Ibseno pjesės „Laukinė antis” repeticijos. Šį kūrinį su uostamiesčio aktoriais kuria O. Koršunovas. Spektaklio, kurį, anot režisieriaus, vaidins kelios aktorių kartos, premjera numatoma pavasarį.
„Mūsų teatro aktorius K. Macijauskas tęsia lietuvių klasikos pastatymų seriją. Po to, kai publikai labai šiltai priėmė jo režisuotą I. Šeiniaus „Kuprelį”, aktorius ėmėsi rašyti inscenizaciją Krėvės „Raganiui”. Šio spektaklio premjera taip pat numatoma po Naujųjų metų. Esame labai patenkinti G. Grajausko pjese „Rezervatas”, režisuota A. Giniočio ir mūsų aktoriaus D. Meškausko. Tikimės ir toliau bendradarbiauti su šiuo puikiu rašytoju klaipėdiečiu, ieškome ir kitų autorių. Preliminariai esame kalbėję su vilniečiu M. Ivaškevičiumi, kad jis pastatytų spektaklį arba duotų mūsų teatrui pjesę. Norime ir toliau draugauti su „Lineino grožio karalienės” režisieriumi G. Padegimu. Su R. Tuminu šnekėjome dėl A. Čechovo „Žuvėdros” pastatymo mūsų teatre. Savo pastatymą nori pasiūlyti ir maskvietis režisierius M. Ali-Huseinas”, – vardijo G. Pranckūnas.
Jubiliejui – „Eglė žalčių karalienė”
Uostamiesčio teatralų kitais metais laukia du labai svarbūs įvykiai – Klaipėdos dramos teatro 60-metis bei respublikino Teatro dienos paminėjimo ir geriausių teatralų apdovanojimo „Auksiniais kryžiais” ceremonijos organizavimas.
„Teatro jubiliejų ketiname paminėti spektaklio „Eglė žalčių karalienė” premjera, nes būtent šiuo kūriniu po Antrojo pasaulinio karo uostamiestyje pradėjo savo veiklą Klaipėdos dramos teatras. Dėl šio kūrinio režisavimo sutarėme su V. V. Landsbergiu. Tačiau jeigu jis gaus pinigų savo filmui – procesas užsitęs. Sunku su tais užsieniečiais, atsiprašau, vilniečiais konkrečiai susitarti”, – skundėsi teatro vadovas.
Tūkstantmečio drama
G. Pranckūnas jau galvoja ir apie tolesnę ateitį, apie Lietuvos tūkstantmečio paminėjimą 2009-aisiais. „Artėjant šiai svarbiai datai, Klaipėdos dramos teatras imasi iniciatyvos skelbti konkursą tūkstantmečio pjesei. Konkursu jau susidomėjo Justinas Marcinkevičius. Manome, kad būtų labai simboliška, jei šis autorius, su kuriuo Klaipėdos dramos teatras išaugo, subrendo ir paseno, dedikuotų mums tūkstantmečio pjesę. Bet konkursas atviras visiems šalies dramaturgams.
Jurga Petronytė