Seimo laikinoji komisija koncerno EBSW veiklai ištirti konstatavo, jog bankui vadovavęs Romualdas Visokavičius nuolatos informavo Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę apie grėsmingą padėtį besivystančioje finansų rinkoje.
Tuo tarpu po jo dirbęs Kazys Ratkevičius to nedarė, po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininko pavaduotojas, opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos narys Kazys Starkevičius.
Penktadienį komisija apklausė du buvusius Lietuvos banko vadovus,
„Viskas rodo, kad K. Ratkevičius vykdė tuo metu valdžiusios politinės jėgos valią, dėl to nebuvo pastebėti tie trūkumai”, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo K. Starkevičius.
Šios komisijos vadovų tikslas – įvardinti dėl EBSW fiasko kaltus asmenis ir taip pakenkti jų reputacijai.
Komisijos pirmininkas Algis Rimas, valdančiosios koalicijos narės Socialdemokratų frakcijos narys, nurodė, jog komisija kreipsis į Lietuvos banką, kad būtų parodyti EBSW laikotarpiu parengti banko dokumentai.
Į kitą posėdį komisija planuoja pasikviesti Vilių Baldišį, kuris Lietuvos bankui vadovavo iki 1993 metų kovo. R. Visokavičius bankui vadovavo tarp 1993-iųjų kovo ir spalio (nuo pareigų buvo nušalintas jau rugsėjį), o K. Ratkevičius – nuo 1993-iųjų rugsėjo iki 1996-ųjų.
Komisija taip pat nustatė, jog Lietuvos valstybiniame komerciniame banke realiu vadovu buvo tarnybos pirmininkas Gintaras Petrikas. Šio banko 51 proc. akcijų valdė valstybė. Bankas EBSW įmonėms suteikė per 111 mln. litų paskolų, kurios nebuvo grąžintos.
„Valstybė, turėdama veto teisę banko valdyme, tuo nesinaudojo. Todėl, mano asmenine nuomone, tuometinius aukštus ministerijų pareigūnus galėsime įvardinti kaip neatlikusius pareigos”, – konstatavo K. Starkevičius.
A. Rimas tikino, jog iš įvairių partijų narių sudaryta laikinoji komisija nesistengia apkaltinti kurios nors konkrečios politinės jėgos.
„Čia politikos nėra. Pasakysiu tiesiai šviesiai – šitie darbai vyko ir tam tikrų pažeidimų buvo ir konservatorių valdymo laikais, ir LDDP valdymo laikais”, – sakė jis.
Duodamas parodymus komisijai, R. Visokavičius parlamentarams primygtinai siūlė ne ieškoti liudininkų ir juos apklausinėti, o pradėti nagrinėti esančius bankų bei EBSW veiklos dokumentus, pagal kuriuos esą galima atsekti kaltus ir galbūt surasti, kur pradingo pinigai.
„Ne iš to galo dirbate. Pradėkime ieškoti, ką pametėme. Kol yra popieriai, kol nesudegė. Išlįs fabrikai, ryšiai – pamatysime, kokia mozaika susidės”, – tikino jis.
R. Visokavičius kalbėjo sulaukęs didelio spaudimo kuo greičiau privatizuoti būsimąjį Lietuvos valstybinį komercinį banką, taip pat koreguoti paskolų išdavimo tvarką – abu dalykai, anot R. Visokavičiaus, būtų buvę nenaudingi finansų sektoriui, todėl jis to nedaręs.
Jis atsisakė nurodyti spaudimą darančius asmenis, nes „dar ne laikas” tai daryti, bet užsiminė, jog tai buvo ne politikai. R. Visokavičius siūlėsi juos įvardinti komisijos narei Nijolei Steiblienei geriant su ja kavą po posėdžio.
„Per anksti. Pavojinga. Tai EBSW problemos neišspręs”, – sakė R. Visokavičius.
Jam esą buvo siūloma kelioms savaitėms išvykti pailsėti į Jungtinius Arabų Emyratus, o tuo tarpu tai siūliusieji žadėjo „susitvarkyti” patys.
„Laikytis buvo nelengva”, – tikino R. Visokavičius.
Jo kabinete buvo aptikti du pasiklausymo įrenginiai. Vienąsyk pas jį esą į susitikimą kabinete buvo atėjęs vieno iš bankų vadovas, apsiginklavęs dviem pistoletais, pasakojo buvęs Lietuvos banko vadovas.
Tačiau jis neišsigandęs, nes savo stale irgi turėjo pasislėpęs, anot jo, „rezervinį” pistoletą. R. Visokavičius buvęs tikras, kad, esant reikalui, spėtų iššauti pirmas, nes buvo matyti, kad banko vadovas nervinasi, nėra šaltakraujiškas, pasakojo jis parlamentarams.
Anot jo, valdžios struktūros palaikė jo valdomo Lietuvos banko pastangas sutvarkyti besikuriančią finansų rinką.
„Sakyčiau, valdžios struktūros palaikė centrinį banką ir stengėsi, kad būtų drausmė finansiniame sektoriuje. Jokio spaudimo nebuvo nei iš parlamento, nei iš Vyriausybės. Visi norėjo, kad kuo greičiau būtų įvestas litas, tą aš jaučiau. Aišku, jėgos, kurios norėjo turėti pelnus iš infliacijos – tos irgi atitinkamai veikė, kaupė jėgas”, – sakė buvęs centrinio banko vadovas
EBSW pinigus rinkusios Kauno holdingo kompanijos Lietuvos bankas suvaldyti negalėjęs, sakė R. Visokavičius, nes ją pagal to meto Akcinių bendrovių įstatymą buvo įregistravusi Kauno rajono savivaldybė, ir Lietuvos bankui ji buvusi nepavaldi. Tokias sąlygas esą sudarė netobuli tuomet galioję Lietuvos banko bei Akcinių bendrovių įstatymai.
„Mes neturėjome policijos. Negalėjome niekam uždėti antrankių. Mes informavome Vyriausybę, Seimą, kovojome smegenimis ir popieriais”, – tvirtino R. Visokavičius.
K. Ratkevičius į Seimo narių klausimus atsakinėjo santūriai. Jis tvirtino, jog Lietuvos bankas neturėjo informacijos apie padėtį Lietuvos valstybiniame komerciniame banke, kuris buvo privatizuotas netrukus po to, kai jis pradėjo dirbti.
„Negalėjo centrinis bankas užbėgti už akių tiems reiškiniams, kurių jis nematė”, – sakė jis.
EBSW veiklą tirianti komisija yra Seimo įpareigota iki kitų metų sausio atsakyti į 9 klausimus. Ji ketina atsakyti, kokie juridiniai bei fiziniai asmenys dalyvavo koncerno EBSW kūrime bei jo veikloje, kaip pasireiškė koncerno EBSW veikla indėlių rinkimo ir valstybinio turto privatizavimo procese, kokia buvo koncerno EBSW įtaka Lietuvos bankų sektoriuje.
EBSW skandalą tirianti komisija domėsis ir tuo, kokius padarinius valstybei bei visuomenei sukėlė koncerno EBSW veikla, kokios aplinkybės sudarė sąlygas šio koncerno veiklai bei padėjo jo steigėjams, vadovams, kitiems asmenims, artimai susijusiems su šiuo koncernu, išvengti atsakomybės. Seimo komisija taip pat turėtų atsakyti ir į klausimą, kokios valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų veikos sudarė palankias sąlygas koncerno EBSW veiklai.
2005-09-23 17:08