Lietuva inovacijų srityje – besivejančiųjų gretose

Vakar Kaune prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje diskutuojama apie Lietuvos galimybes pasaulinėje inovacijų rinkoje. Specialistai teigia, kad šalyje situacija šioje srityje gerėja, tačiau Lietuva kol kas atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos šalių.

Projekto „Lietuvos regioninė inovacijų strategija“ („RIS – Lithuania“) vadovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) regioninio verslo inkubatoriaus direktorius Pranas Milius teigė, kad pagrindinis projekto tikslas yra padidinti inovacijų žinomumą ir integruoti inovacijų plėtrą kaip strateginį uždavinį į regionų ekonominės plėtros strategijas.

„Norime sudominti visus. Be inovacijų Lietuvos ateitis yra pakankamai miglota. Konkurencingumas rinkoje negali būti palaikomas tik piginant darbo jėgą. Reikalingos naujos technologijos ir nauji gaminiai. Universitetai ir pramonės įmonės turėtų daugiau galvoti, kaip komercializuoti mokslo naujoves, perduoti jas pramonės įmonėms.

Lietuva atrodo gerai pagal priimtų dokumentų skaičių. Kai pradedama kalbėti, kiek mūsų šalyje tam skiriama lėšų, kiek patentuojame naujovių, kiek įdiegiame, tada labai prastai atrodome“, – sakė P.Milius.

Seimo narė Birutė Vėsaitė mano, kad Lietuva privalo skatinti inovacijas. „Susikūrus naujai ekonomikos ašiai Azijoje, mes viską galime ir turime daryti geriau nei ten pasitelkdami naujas inovacijas. Lietuvoje kol kas vyrauja žemesnių technologijų pramonė, Lietuvos inovatyvumas yra beveik dvigubai mažesnis nei ES šalių. Dalis problemų liko iš praeities, nes mūsų mokslas nebuvo įtrauktas į komerciją, nebuvo valstybinės politikos, mokslas nediegė technologijų į gamybą“, – teigė B.Vėsaitė.

B.Milius pridūrė, kad verslas turėtų rodyti daugiau iniciatyvos. „Visoje Europoje skundžiamasi, kad, palyginti su JAV ir Japonija, verslas nėra aktyvus naujų technologijų srityje“, – sakė jis.

KTU mokslo prorektorius Vytautas Ostaševičius pažymėjo, kad Lietuva neišsiskiria iš kitų Baltijos šalių. „Lietuva turi dideles galimybes. Galiu priminti, kad KTU Rusijos nuosavybei 1990 metais yra palikęs 5 tūkstančius išradimų ir patentų aukštųjų technologijų srityje.

Šiuo metu KTU dalyvauja daugiau kaip 30 projektų su partneriais iš užsienio. Mes atliekame tyrimą, generuojame idėjas, sukuriame gaminius, bet Lietuvoje neatsiranda norinčiųjų juos gaminti. Pavyzdžiui, profesorius Ramutis Bansevičius sukūrė klaviatūrą ir pelę neregiams. Šis produktas turi milijoninę rinką, tačiau Lietuvoje nebuvo kam jo gaminti“, – sakė V.Ostaševičius.

Projektas „Lietuvos regioninė inovacijų strategija“ vykdomas Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskrityse. Projekto partneriai yra Kauno regioninis inovacijų centras, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Tarptautinių mokslo ir technologijos plėtros programų agentūra, Vokietijos, Latvijos, Kipro, Graikijos technologijų parkai.

Dainoras Lukas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.