Vakar Lietuvoje įvairiais renginiais vainikuota Aplinkos ministerijos paskelbta „Judrioji savaitė”. Pasak kauniečių, akcija „Mieste be savo automobilio” valdininkai sau pasidėjo vadinamąjį paukščiuką, o realiai mašinų gatvėse sumažės tik tada, kai pasikeis visuomenės mentalitetas ir eismo dalyvių požiūris į dviratininkus.
Kasdien su dviračiu į darbą
Savivaldybės paskelbta akcija „Mieste be savo automobilio” vakar nebuvo žinoma nė vienam iš „Kauno dienos” kalbintų dviratininkų ir automobilių vairuotojų. Pagrindiniais dviratės transporto priemonės privalumais dviratininkai nurodė sveikatą, saugumą ir pigumą.
„Dviračiu kasdien važiuoju į darbą – į „Senamiesčio architektų ir dizainerių dirbtuves”, – šypsodamasis sakė prie Savivaldybės pastato atramų dviratį prirakinęs projektuotojas Augustas Audėjaitis. Jis teigė turintis automobilį, bet juo retai važinėjantis. „Mašinoje užsidarai kaip skardinėje, o važiuodamas dviračiu būni gryname ore, – sakė A.Audėjaitis. – Juk Kaunas yra žalias miestas”. Panašiai kalbėjo ir Paulius Mikutis, dviračiu atvykęs iki Studentų miestelyje esančios Kauno technologijos universiteto gimnazijos. „Važiavimas dviračiu nieko nekainuoja, todėl, kai nelyja, kasdien dviračiu atvažiuoju iš Garliavos”, – paaiškino P.Mikutis.
Tuo tarpu 77-erių metų Juozas Balionis tikino nuo Antrojo pasaulinio karo važinėjantis tik dviračiu. „Šitam dviračiui jau per 40 metų”, – didžiavosi senolis. Jo manymu, dviratis yra pigi ir patogi transporto priemonė.
Pavienė akcija – neefektyvi
Akciją paskelbusios Savivaldybės kiemas vakar buvo prigrūstas automobilių. Apie šimto mašinų fone pasirodęs Savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis teigė išsirengęs automobiliu į Žaliakalnį. „Koks dviratis, jei juo važinėtume, nepavyktų sutvarkyti jokių reikalų”, – juokavo G.Raudonis. Mašinų buvo pilna visose Kauno aikštelėse.
„Akcija skirta daugiau gyventojams, kad jie informuotų kaimynus apie dviračio naudą”, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė. Ji pati netikėjo akcijos efektyvumu, esą dėl vienos akcijos žmonės neatsisakys automobilių. „Bet apie švaresnį miestą reikia kalbėti, o akcijai netgi įsteigėme prizus”, – sakė M.Stanikūnienė.
Prizai buvo išdalyti pavakary Nemuno saloje Kauno dviratininkų klubui „Viražas” surengus dviratininkų mėgėjų sambūrį. „Viražo” vadovas Gintautas Volungevičius sakė, kad Savivaldybės akcijai tinkamai pasirengti pritrūkta laiko. „Apie ją galvoti reikėjo anksčiau”, – neabejojo jis.
Siūlo įsijungti gydytojams
Kauniečiai įsitikinę, kad minėta akcija valdininkai tik užsidėjo sau vadinamąjį paukščiuką. Net Savivaldybės kontrolierius G.Raudonis įsitikinęs, kad dirbtinai žmonių neįmanoma priversti atsisakyti automobilių. „Apie dviračio naudą turėtų skelbti žurnalistai ir pirmiausia gydytojai, – teigė G.Raudonis. – Kai vietoje piliulės medikas pasiūlys žmogui daugiau važinėti dviračiu, tik tada bus galima kalbėti apie realų dviračio populiarinimą”.
Pasak jo, lygiai taip pat sėkmingai medikai skelbia apie rūkymo žalą, tai „kodėl jie nepasiūlo ligoniui daugiau važinėti dviračiu”. Laisvės alėjoje užkalbinti kauniečiai tikino, kad miesto gatvėmis važinėti dviračiu nesaugu. Kaune dviračių takų ilgis siekia 40,7 km. Automobilių išmetamosios dujos mieste sudaro beveik 80 proc. taršos.
Šokiruojanti statistika
Kauno miesto Eismo priežiūros tarnyba neturi žinių, kiek šiuo metu Kaune bent apytiksliai galėtų būti dviratininkų. „Statistikos neturime, nes ją tvarkyti mūsų niekas neįpareigojo”, – sakė tarnybos vyriausiasis inspektorius Algis Barauskas.
Inspektorius savo iniciatyva renka informaciją apie eismo įvykiuose nukentėjusius žmones. 2004 m. avarijose sužaloti 47 dviratininkai. Tarp jų ir mopedų, motorolerių vairuotojai. „Tačiau šių metų statistika šokiruojanti: sužaloti jau 48 žmonės”, – sakė A.Barauskas. Be to, vasario 26-ąją Kalvarijos gatvėje automobilis kliudė 77-erių metų dviratininką, kuris po dviejų dienų ligoninėje mirė. Tuo tarpu liepos 13-ąją Alšėnų gatvėje sunkią traumą gavo 50-ies metų vyriškis. Po dešimties dienų, praleistų reanimacijoje, dviratininkas mirė.
Lenkdami liečia drabužius
„Pas mus keliuose dviratininkas laikomas kliūtimi, o ne lygiaverčiu eismo dalyviu”, – sakė „Viražo” klubo vadovas G.Volungevičius. Jo teigimu, Belgijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse dviračiu važiuojantį žmogų vairuotojai aplenkia itin pagarbiai.
„Vakariečiai suvokia dviračio naudą, todėl neretai vairuotojai netgi pamojuoja dviratininkui. Tuo tarpu pas mus atrodo, kad vairuotojai tik vakar nusipirko, o ne išlaikė teises”, – sakė G.Volungevičius.
„Dviratininkai ne kartą skundėsi, kad mikroautobusų ir autobusų vairuotojai visiškai ignoruoja dviratininkus, o lenkdami neretai netgi liečia jų drabužius”, – akcentavo Eismo priežiūros tarnybos atstovė spaudai Gražina Jasiūnienė. Tikėtina, jog panaši situacija yra visuose Lietuvos miestuose.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja M.Stanikūnienė sakė, kad pernai keleivinio transporto vežėjams buvo siūlyta vieną dieną nemokamai vežti miestiečius, taip skatinant žmones automobilius palikti prie namų. „Bet buvome taip „nugesinti”, kad daugiau nebekyla panašių minčių”, – sakė M.Stanikūnienė.
Sumanymas skelbti „Dieną be automobilio” kilo 1998 m. Prancūzijoje.
Gediminas Stanišauskas