Vakar prasidėjusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Čiurlionio amžius” ieškoma sąsajų tarp garsiausio lietuvių menininko ir jo amžininkų kūrybos. 130-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms dedikuota konferencija – dar vienas žingsnis įtvirtinant šio kūrėjo vardą pasauliniame kontekste.
Sąsajos su fantastinio romano tėvu
Netikėčiausią pirmosios konferencijos dienos pranešimą perskaitė profesorius iš Prancūzijos Šarlis Rido, suradęs sąsajų tarp M.K.Čiurlionio ir fantastinio romano pradininko Dž.R.R.Tolkieno kūrybos. „Tolkienas ir Čiurlionis: tapyba ir fantastiškumas” pavadintas Š.Rido pranešimas buvo paremtas jo pernai išleistos knygos apie XIX a. britų kalbotyrininką ir rašytoją teiginiais. „Nesu M.K.Čiurlionio kūrybos specialistas, aš tyrinėju viduramžių istoriją, – „Kauno dienai” aiškino prancūzų mokslininkas. – Tačiau rengdamas knygą „Pasaulio daina” radau Dž.R.R.Tolkieno ir M.K.Čiurlionio vizijų panašumų. Šiuos du kūrėjus vienija vienodas pasaulio kosmoso pajutimas, ta architektūrinė visumos konstrukcija, tas pats visa naikinančios bangos motyvas”.
Žinomas čiurlionistas iš Italijos Luka Kvatroke, prieš keletą metų parašęs monografiją apie M.K.Čiurlionį, šį kartą analizavo lietuvių dailininko tapybos ciklo „Pasaulio sutvėrimas” vaizdinius. Profesoriaus nuomone, būtent šiame cikle lengviausia atsekti M.K.Čiurlionio susidomėjimą senaisiais Rytų mitais – bibline „Pradžios knyga” ir Babilono sukūrimo poema „Enuma eliš”.
Vilnietis profesorius Antanas Andrijauskas narstė M.K.Čiurlionio ir poetinio siurrealizmo panašumus bei skirtumus. Kaunietė dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Andriušytė analizavo šviesos ir tamsos sandūros viziją M.K.Čiurlionio tapyboje. Ji atkreipė dėmesį, kad M.K.Čiurlionio tapyboje žybsi ne tik romantiškos ar mistinės, bet ir žemiškos bei gana stiprios šviesos. Jos tuo metu sužibo nemažos dalies Europos tapytojų kūryboje.
Muzikas Rokas Zubovas analizavo savo garsiojo giminaičio kūrybos atspindžius šiandienos Lietuvos kompozitorių kūriniuose, o iš Sankt Peterburgo Galina Gubanova – M.K.Čiurlionio ir rusų futuristų filosofinius ir kūrybinius bendrumus.
Džiaugėsi matydamas jaunus veidus
Iš tikrųjų pirmosios mokslininkų diskusijos prasidėjo jau užvakar, kai M.K.Čiurlionio galerijoje konferencijos dalyviams buvo surengtas susipažinimo vakarėlis. Daugelis svečių pirmą sykį pamatė rekonstruotą M.K.Čiurlionio galeriją bei naują jos ekspoziciją, kurioje ne tik kiek kitaip eksponuojami dailininko kūriniai, bet ir pateikiama menininko asmenybę pristatanti paroda.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.K.Čiurlionio kūrybos skyriaus vadovė Nijolė Adomavičienė didžiavosi svečiams galinti parodyti lietuvių menininko kūrybą analizuojančių ar pristatančių albumų, monografijų ir straipsnių rinkinių krūvelę, susikaupusią per penkerius metus – nuo tąkart rengtos mokslinės konferencijos.
M.K.Čiurlionio provaikaitis R.Zubovas džiaugėsi mokslininkų būryje matydamas daug jaunų veidų. „Kiekviena karta turi pasakyti savo naują žodį apie M.K.Čiurlionio kūrybą. Tik tada šis menas bus gyvas”, – svarstė R.Zubovas. Jis taip pat pabrėžė su nekantrumu laukiąs koncerto VDU salėje, kuriam sutiko diriguoti žymus britų dirigentas, violončelininkas ir muzikologas Džordžas Kenavėjus: „Bus įdomu išgirsti naują M.K.Čiurlionio kūrinių interpretaciją – tarsi žvilgsnį iš šalies”.
Sinchroniniam vertimui neužteko pinigų
Dž.Kenavėjus vakar vakare įvykusiame koncerte dirigavo Kauno simfoniniam orkestrui ir Kauno valstybiniam chorui, o šiandien mokslinėje konferencijoje perskaitys pranešimą „Gimstanti tauta, gimstantis kompozitorius: Čiurlionio recepcijos ir nacionalizmo apraiškos”.
Taip pat šiandien pranešimą apie M.K.Čiurlionio amžininkus kompozitorius skaitys prancūzų poetas ir meno kritikas Seržas Fošo. Daugelio monografijų apie XX a. meną ir menininkus autorius kaskart į Lietuvą atvyksta su savo naujomis knygomis, kuriose minimas ir M.K.Čiurlionis. Kauno muziejininkai svajoja apie galimybę lietuviškai išversti ką tik išleistą S.Fošo veikalą „XX a. žmonės ir estetiniai judėjimai” – naujausią dovaną kolegoms kauniečiams. Tačiau šiai svajonei kažin ar lemta bus įsikūnyti – valstybinių ir privačių rėmėjų skirtų lėšų neužteko net šiai konferencijai surengti aukščiausiu lygiu. Atnaujintoje Muzikos salėje tarptautinė mokslinė konferencija vyksta be sinchroninio vertimo, o joje perskaityti pranešimai apie garsiausio lietuvių menininko kūrybą nebus išleisti atskiru leidiniu.
Šiandien taip pat bus atidarytos M.K.Čiurlionio kūrinio „Šv.Rokas” ir Arūno Baltėno nuotraukų „Čiurlionio keliu” parodos. „Šv.Rokas” į Kauną trumpam atkeliavo iš Šakių rajono Kaimelio bažnyčios. Čionai apie 1907 m. M.K.Čiurlionio nutapytas paveikslas kaip nežinomas kabojo iki 1987 m., kol specialistai galutinai konstatavo, kad tai garsiojo dailininko kūrinys.
Fotografas A.Baltėnas apkeliavo vietas, kuriose kadaise lankėsi ar gyveno M.K.Čiurlionis. Emociškai įtaigaus ciklo autorius pasakojo, kad stengėsi fotografuoti šviesą tose vietose, „kur jis greičiausiai buvo, kur buvo laimingas ar galbūt kentėjo, kur tuokėsi, kur keliavo, kur grožėjosi, kur sirgo, mirė, buvo pašarvotas, ir ten, kur žemė jį priglaudė amžiams”.
Žilvinė Petrauskaitė