Šiandien ir rytoj Vengrijoje, Budapešte, vyksta 7-oji Europos šalių ministrų, atsakingų už jaunimo reikalus, konferencija „Žmogaus orumas ir socialinė sanglauda – jaunimo politikos atsakas į smurtą”. Joje susirinkę 48 valstybių, kurios yra Europos Tarybos narės, ministrai sutarė stiprinti kovą su smurtu prieš jaunimą ir jaunimo smurtą ir nusprendė, kad jaunimo švietimas visais žmogaus teisių klausimais yra tinkamiausiais smurto prevencijos metodas.
Ministrai ketina priimti Deklaraciją, kuria prašys visas Europos Tarybos valstybes įtraukti į savo jaunimo politiką priemones bei švietimo ir mokymo programas, kurios padėtų sustiprinti jaunų žmonių įsipareigojimą mažinti smurtą kasdieniame gyvenime.
Ministrai deklaracijoje pabrėžia, jog smurtas ne tik fizinis veiksmas, bet ir žodžiai, požiūris ir mąstymo būdas ir šis reiškinys negali būti sustabdytas iš karto ir visiems laikams, tačiau jį galima sumažinti ir užkirsti jam kelią;
Kaip šiandien sakė konferencijoje Lietuvai atstovaujanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, ir Lietuvoje, ir visoje Europoje jaunimas taip pat dažnai yra tiek aukos, tiek smurtautojo pusėje. Jaunimo politika yra pakankamai stiprus įrankis kovoje su smurtu. „Siekdami mažinti smurtą ir prievartą mes neturime užsimerkti ir ignoruoti bet kokios smurto apraiškos – ar tai būtų smurtas buityje, smurtas prieš vaikus, priešingos lyties atstovus ar smurtas jaunimo tarpe, homofobija, ksenofobija ar kitokia netolerancijos išraiškos forma. Viena iš smurto paplitimo priežasčių yra ir ta, kad mes įvardindami bei smerkdami fizinio smurto rūšis, daugeliu atvejų nepakankamai dėmesio skiriame smurtui, kylančiam iš asmens požiūrio ar mąstymo būdo, klaidingų stereotipų vyravimo ir jų paplitimo,” – sako Vilija Blinkevičiūtė. Kovojant su prievarta ministrė ypač pabrėžė jaunimo nevyriausybinių organizacijų svarbą.
Kaip rodo moksleivių ir jaunimo tyrimai 2004 m. atlikti Europoje, didžiausia smurto rūšis, kurią patiria jauni žmonės – tyčiojimaisi, užgauliojimai, įžeidinėjimai, grasinimai ir kitokia moralinė prievarta, kuri neretai provokuoja reakcijas, atnešančias skaudžias pasekmes.
„Žodinis smurtas neabejotinai laikytinas dažniausia pasireiškiančia smurto forma. Prievarta ar netolerancija, išreikšta žodžiu, deja yra pakankamai dažnas bet kokio tipo žmonių susibūrimo svečias. Ši smurto forma yra sunkiausiai identifikuojama kaip smurtas ir dėl to gana sunku su ja kovoti. Žodinis smurtas jaunimo tarpe dažnai yra pirmoji smurtavimo apraiška, po kurios neretai seka fizinis ar kitoks smurtas”, – šiandien sakė Vilija Blinkevičiūtė.