Pirmasis Lietuvos rinktinės pralaimėjimas laukė pačiame nemaloniausiame Europos čempionato etape – ketvirtfinalyje. Po trijų poilsio dienų lietuvius 63:47 įveikė atletiška prancūzų komanda, kuri pateko į pusfinalį, o mūsiškiai penktadienį 16:30 kovos su rusais norint patekt į finalą dėl 5 vietos.
Tik pradėjęs pokalbį Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio asistentas Gintaras Krapikas buvo nuliūdęs, tačiau jo nuomone, ne viskas dar prarasta: „Yra, kaip yra. Nereikia tikętis, kad būsim nenugalėti ir su nestipriausia sudėtimi vėl tapsime Europos čempionais.”
G.Krapikas nebuvo patenkintas lietuvių žaidimu, tačiau teigė, kad prancūzai žaidžia vis geriau: „Prancūzijos rinktinė dar kartą įrodė, kad yra turnyrinio tipo komanda. Pogrupyje šios šalies krepšininkai iškovojo tik vieną pergalę, aštuntfinalyje įveikė serbus ir sulig kiekvienom rungtynėm žaidžia vis geriau. Agresyvi, kibi gynyba neleido žaisti mums įprasto žaidimo, o tai išmušė iš vėžių. Nesugebėjome sėkmingai atlikti derinukų, metimai buvo skuboti, nes jeigu žaidėjas neišleisdavo kamuolio tuo pat metu kai tik jį gaudavo, prie krepšininko iškart prišokdavo prancūzų gynėjas.”
Kalbėdamas apie pagrindines rinktinės problemas, G.Krapikas užsiminė apie lyderio trūkumą bei prastą pataikymą. „Rungtynių nepatempė rinktinės lyderiu laikomas Ramūnas Šiškauskas, kuris pelnė tik du taškus ir reikiamais momentais negalėjo padėti ekipai. įmetus 47 taškus sunku tikėtis pergalės.
Nors patyrėme pralaimėjimą, dar nepralošėm pagrindinio čempionato tikslo – galimybės žaisti pasaulio čempionate. Europos krepšinio turnyras nesibaigė. Reikia nustumti visas neigiamas emocijas ir stengtis kuo geriau pasiruošti rungtynėms prieš Rusijos krepšininkus.
Rusijos komanda patyrė netikėtą pralaimėjimą prieš gerai organizuotą Graikijos rinktinę. Rusai nėra tokie atletiški kaip prancūzai, todėl neturėtų būti tiek daug bėdų atakuojant krepšį.
Praradome galimybę žaisti dėl medalių, bet čempionatas dar nesibaigė ir turime šansų nugalėti rusus ir patekti į pasaulio čempionatą. Gaila, kad pralaimėjome prancūzams, bet nereikia nuleisti nosies.”
Arijus Žakas