Toli nuo namų – lyg namie

Sostinės Žvėryno rajone esančio viešbučio „Flamingas” darbuotojams – pats darbymetis.

Šią savaitę visus kambarius užsakė Rusijos ambasada.

Viešbutyje įsikūrė iš didžiosios kaimynės atvykę kariškiai, kurie tiria Lietuvoje sudužusio naikintuvo Su-27 katastrofos aplinkybes.

„Neturime nė vieno laisvo kambario.

Pas mus – delegacija”, – paaiškino administratorė „Lietuvos ryto” žurnalistei, pamėginusiai užsisakyti numerį vienai nakčiai.

Devyniuose verslo klasės vienviečiuose ir dviviečiuose kambariuose gyvena trylika rusų karininkų.

Pirmadienį Lietuvos pareigūnų nurodymu iš „Flamingo” turėjo išsikraustyti sudužusio naikintuvo pilotas Valerijus Trojanovas.

Dabar jis su į Vilnių atvažiavusia žmona Olga gyvena netoliese esančiame „Balatono” viešbutyje.

Tvyro rusiška dvasia

Darbo netrūksta ne tiktai „Flamingo” administratorėms ir kambarinėms.

Viešbutyje esančiame restorane rusai valgo pusryčius ir vakarienę. Vakarais karininkai laisvalaikį leidžia prie baro.

Apsilankiau viešbučio restorane. Rusiškas dainas atliekantis vyrų duetas, rusų programas transliuojantis televizorius, kaukazietiškų kepsnių kvapai – „Flamingo” restorane tvyro rusų širdžiai miela atmosfera.

Patogiai įsitaisę karininkai užsisakė silkės su bulvėmis ir šašlykų su daržovėmis. Čia pat salėje mėsą čirškinantis kaukazietis sulaukė rusų dėmesio. Kilnodamas iešmus virš ugnies virėjas mielai pozavo fotografuojamas.

Aštuntą valandą uniformuoti vyrai baigė vakarieniauti.

Degtinę nuplauna alumi

Pasistiprinę karininkai neskubėjo skirstytis po kambarius ir užsisakė alkoholinių gėrimų. Vieni gurkšnojo brendį, užsigerdami jį arbata ar kava, o degtinę – alumi.

Po kelis stikliukus išlenkę vyrai elgėsi santūriai.

Jie nesidairė į toje pačioje salėje švenčiančią kompaniją, nekvietė moterų šokti.

Du karininkai palinko virš stalo žaidimo lentos.

Prie gretimo staliuko įsitaisę keturi jų kolegos toliau kilnojo stikliukus. Girdami lietuvišką degtinę vyrai dalijosi studijų laikų prisiminimais, aptarė apsilankymą „Akropolyje”.

Dešimtą valandą vyrai dingo už viešbučio durų bare nusipirkę litrą sulčių.

Veltui laukia arbatpinigių

Restoranas turėtų būti uždaromas vienuoliktą valandą, tačiau padavėjos nerodė nepasitenkinimo, kai likus kelioms minutėms iki darbo pabaigos į barą sugrįžo trys vyrai.

Karininkai jau buvo persirengę – uniformas pakeitė sportiniai kostiumai ir džinsai.

Vyrai ramiai šnekučiuodamiesi toliau kilnojo brendžio taures ir kavos puodelius.

„Flaminge” rusų nevaržo kalbos barjeras. Juos aptarnauja rusakalbės padavėjos.

„Savininkui – gerai, bet mums tik darbo daugiau”, – nesidžiaugė ilgas valandas restorane praleidžiančiais klientais padavėja Aleksandra.

Rusus aptarnaujančios moterys nesitiki didesnio uždarbio – karininkai pinigų arbatpinigiams nešvaisto.

Džiaugiasi pelningu užsakymu

„Ši delegacija viešbučiui – Dievo dovana. Negalime atsidžiaugti. Kadangi jie apsistojo ilgam, pritaikiau nemažą nuolaidą”, – pasakojo „Flamingo” savininkas Juozas Kelminskas. Kiek rusams kainuoja kambarys parai, jis nepanoro atskleisti.

Verslininkas teigė, kad karininkai – drausmingi ir punktualūs klientai, laiku ateinantys pusryčių, negaišinantys personalo.

Apgyvendinęs delegaciją savininkas nesitraukia iš „Flamingo” iki vėlumos, stebi, kad svečiams nieko netrūktų.

Iš „Akropolio” – į cerkvę

Praėjusį sekmadienį karininkams prisireikė liniuotės, todėl J.Kelminskas pats nuvežė juos į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis”.

Nusipirkę liniuotę rusai „Akropolyje” neužtruko. Pasižvalgyti po prekybos ir pramogų milžiną jie išsiruošė kitą dieną.

Pamatę nuo apžvalgos aikštelės atsiveriančius vaizdus, svečiai puolė fotografuoti Vilniaus panoramą. Tuomet J.Kelminskas pasisiūlė pavedžioti svečius po senamiestį.

„Nuvykome į Šventosios Dvasios cerkvę prie Aušros vartų. Čia jie pasimeldė, uždegė žvakutes.

Cerkvė ir šalia esantis vienuolynas padarė karininkams didelį įspūdį. Jie nusprendė, kad šis ansamblis niekada nebuvo išniekintas, nes čia tvyro gera dvasia”, – pasakojo karininkų pamaldumo nustebintas verslininkas.

Prie kiekvieno apžiūrėto turistinio objekto rusai traukė fotoaparatus, fotografavo Vilniaus senamiestį nuo Subačiaus kalno.

Dalis delegacijos vyrų po miestą vaikščiojo vilkėdami uniformomis smalsiai stebimi praeivių. Kelios moterys juos net palydėjo užgauliais žodžiais.

Komandiruotė jau prailgo

Vyrai J.Kelminskui guodėsi, jog ši komandiruotė jiems jau pabodo, nes labai pasiilgę žmonų.

Vienas karininkų pasakojo, jog skristi į Vilnių jam teko vos sugrįžus iš Kinijos. Naktį praleidęs namie jis kitą dieną tiesiai iš kabineto išvyko į Vilnių, gavęs įsakymą susiruošti per valandą.

„Jis atsivežė tik lauko uniformą, kurią atsitiktinai turėjo įsimetęs į automobilį, daugiau nieko, net dantų šepetėlio”, – pasakojo verslininkas.

Jūratė Kiliulienė