Muzikanto šeimoje gimusi Cezarija Evora Žaliojo Kyšulio salos baruose dainuoti pradėjo dar paauglė, tačiau pripažinimo ir šlovės sulaukė tik būdama keturiasdešimt septynerių – prieš septyniolika metų.
Nors portugalų kalba dainuojanti atlikėja sunkiai vaikšto, prastai mato viena akimi bei yra apkūni, tai netrukdo jai turėti minias gerbėjų visame pasaulyje. Scenoje rūkanti cigarus ir gurkšnojanti konjaką C. Evorą – garsiausių pasaulyje koncertų salių garbės viešnia.
Portugalų ir kreolų kraujo turinčią C. Evorą, užsienio žiniasklaidos dar vadinamą juodąja Edita Piaf, išgarsino mornos – dainos, kuriose į visumą susilieja Vakarų Afrikos ritmai, brazilų melodijos, portugalų fadai ir anglų jūreivių dainos. Mornos atliekamos gitara, fortepijonu, smuiku ir altu.
Cezarijos Evoros tikroji karjera prasidėjo tuomet, kai ja rūpintis pradėjo Paryžiuje gyvenantis atlikėjos tautietis – Džosas Da Silva. Jo pastangomis pirmasis Prancūzijoje išleistas Evoros albumas buvo pavadintas „La Diva Aux Pieds Nus” („Basakojė deivė”). Tačiau tik trečiasis albumas (antrasis – „Distino Di Belita”) „Mar Azul” („Žydra jūra”), išleistas atlikėjos penkiasdešimtmečio proga, užsienio spaudoje buvo įvertintas itin palankiai – žurnalistai ją šlovina vadindami barų muzikos deive. Ketvirtasis afrikietės C. Evoros albumas „Miss Perfumado” gavo Auksinio disko apdovanojimą, o dainininkė atsidūrė viename lygmenyje su garsiausiais pasaulio atlikėjais.
Staiga išgarsėjusi Cezarija pradeda savo pirmąjį pasaulinį turą – visi jos koncertai anšlaginiai, albumai parduodami milijoniniais tiražais. Didelės sėkmės sulaukia ir vėlesni albumai „Cesaria” bei „Cabo Verde”, kurie nominuojami „Grammy”, o 2003 metais išleistas „Voz’DAmor” („Meilės balsas”) jau buvo ne tik nominuotas, bet ir gavo prestižinį apdovanojimą.
Tarp juodaodės atlikėjos gerbėjų – ir Madona, kuri, kaip teigia patikimi šaltiniai, turi svajonę kartu su C. Evora įrašyti džiazo stiliaus muzikinį kūrinį. Anot tų pačių šaltinių, „materialioji mergina” net veržėsi į portugališkai dainuojančios atlikėjos grimo kambarį po koncerto Londone…
Cezarija Evora koncertuoja basa – tai neturtingos salos, vadinamos Žaliuoju Kyšuliu, iš kurios ji yra kilusi, simbolis.
Dainininkės asmeninis gyvenimas mažiau vykęs, nei jos karjera. Ji turi tris vaikus – tiesa, visi jie nuo skirtingų vyrų. Galbūt nelaimingas šeimyninis gyvenimas bei nuolatinės skyrybos ir paskatino unikalią solistę išgėrinėti dažniau nei dera… Vis dėlto ji teigia esanti laiminga: „Aš džiaugiuosi viskuo ką darau. Laimingiausia jaučiuosi tuomet, kai dainuoju pilnoms salėms žmonių. Susigraudinu, jei matau žmones verkiančius per mano koncertus…” – teigia juodaode Edita Piaf vadinama atlikėja, anot kurios, didžiausia laimė žmogui – sutikti taip pat mąstančių bendraminčių visame pasaulyje.
Dauguma jūsų dainų – liūdnos. Taip dainuojate tik jūs ar ir visi Žaliojo kyšulio gyventojai?
Mes visi Kabo Verdyje dažnai jaučiame melancholiją. Čia – emigrantų šalis. Ji yra jūros kelių kryžkelėje, todėl čia visada buvo lyg pereinamasis kiemas. Žmonės atvažiuoja ir išvažiuoja, susitikimus keičia išsiskyrimai, meilę – neviltis. Todėl ir mūsų dainose taip daug liūdesio.
(Kalbama, jog Evoros dainos todėl tokios nuoširdžios ir jaudinančios, kadangi ir ji pati jaunystėje patyrė panašų išsiskyrimą. Jos mylimasis išvažiavo, tačiau žadėjo sugrįžti. Bet Cezarija jo taip ir nesulaukė, vėliau ji sužino, kad išsvajotasis kažkur žemyne vedė.)
Ką nusipirkote už pirmąjį padorų atlyginimą?
Namą Kabo Verdyje. Jis atiteks mano anūkams, kai Viešpats nuspręs mane pašaukti pas save.
(Šiandien Evora – pasaulinio lygio žvaigždė ir ganėtinai turtinga moteris. Tačiau jos elgesyje nepastebima jokių „žvaigždiškumo” požymių – ji kaip ir prieš 47 metus pati lygina savo scenos drabužius.)
Ar tiesa, kad jūsų silnybė – parduotuvės?
Šventa teisybė. Aš mėgstu apsipirkinėti visose šalyse, kur tik apsilankau. Niekada nepraleidžiu progos ištrūkti iš viešbučio ir pralėkti per parduotuves. Man patinka ir pats procesas, ir rezultatas – nuperki kokį nors daiktą, parveži namo ir padarai siurprizą artimiesiems. Sau aš mėgstu pirkti drabužius ir avalynę.
(Į sceną Evora visada eina basomis, už tai ji gavo basakojės deivės pravardę. Vienu metu buvo rašoma, kad Cezarija taip daro išsolidarumo pavergtom Afrikos moterims. Iš tikrųjų – dainininkei labai skauda kojos, ir išstovėti scenoje dvi valandas net su patogiausiais batais jai yra labai sunku. Netgi vaikšto ji vargiai. Daininkė yra griežtao prisakiusi: „Jokių laiptų į sceną!”)
Sklinda gandai, kad jūs esate labai stipraus ir valdingo charakterio bei gana despotiška…
Kvailystės. Aš tiesiog angelas! Bet jeigu žmonės mane apgaudinėja arba išduoda – štai tada tikrai galiu būti kieta.
Kaip rūpinatės savo balsu?
Aš daug rūkau ir, manau, kad geras cigaras eina tik į naudą mano balsui.
(Kartą Cezarijos Evoros prodiuseris jai pažadėjo, jog jei ši mes rūkyti, tai jis padovanos dainininkei mersedesą. Evora stoiškai laikėsi keletą savaičių, tačiau tuomet jie atvyko į Kubą ir… Kaip ji galėjo atsilaikyti prieš tikrus kubietiškus cigarus! Automobilis jai taip ir nenuskilo. Šiaip ar taip šiandien Cezarija pati gali nusipirkti „mersą”, ir ne vieną.)
Prodiuseris kaip ir anksčiau kovoja su šiuo jūsų žalingu įpročiu?
Labiausiai tai jaudina mano gydytoją, kuris, žinoma, norėtų, kad aš geriau nerūkyčiau. Bet aš tiesiog dievinu rūkyti. Mabn tai didžiulis malonumas. Galbūt kada nors aš ir mesiu šį reikalą, tačiau – ne dabar.
(Savo koncerto metu Cezarija keletą kartų padaro pertraukėlę, kad parūkytų. Tiesiog scenoje. Atsakingiems už priešgaisrinę apsaugą asmenims tai dažnokai kelia nerimą.)
Kokia jūsų didžiausia svajonė?
Kad visi žmonės Žemėje gyventų taikiai.
Lina Skruibytė