Sekmadienį Klaipėdoje pirmąkart bus minima Pasaulinė širdies diena.
Ta proga Lietuvininkų aikštėje nuo 11 iki 16 valandos gyventojams nemokamai bus matuojamas bendras cholesterolio kiekis kraujuje, arterinis kraujospūdis, nustatomas kūno masės indeksas, įvertinama rizikos susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis veiksnių visuma, apskaičiuojama širdies ligų rizika 10 metų į priekį.
Organizuoti masinį renginį Jūrininkų ligoninės kardiologai nusprendė atsižvelgdami į didėjantį sergamumą kardiovaskulinėmis ligomis. Jų idėją parėmė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Lietuvos širdies asociacija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas.
Jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo Jono Sąlygos pateiktais duomenimis, sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis Lietuvoje dukart, o mirtingumas – beveik tris kartus viršija Europos Sąjungos šalių sergamumo bei mirtingumo vidurkius. Deja, padėtis kasmet tik blogėja. 55 proc. visų mirčių Lietuvoje priežastis – būtent širdies ir kraujagyslių ligos.
Sustabdyti šias tendencijas, – sakė Jūrininkų ligoninės kardiologė medicinos mokslų daktarė Dalia Jarašūnienė, – dalinai galima šviečiant visuomenę, skatinant ją „atsisukti į save”. Atitolinti ligą ar sustabdyti jos progresavimą galima mažinant rizikos veiksnius – atsikratant antsvorio, žalingų įpročių, daugiau judant, stebint kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujuje ir pan.
Sekmadienį kiekvienas, pasitikrinęs sveikatą Lietuvininkų aikštėje, galės su medikais ir pasikonsultuoti, sužinos, ar ne laikas kreiptis į specialistą.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytojos Jurgitos Čiuvašovienės pateiktais duomenimis, kraujotakos sistemos ligos vis dar yra dažniausia medicinos problema ir 2004 metais Klaipėdoje išliko pagrindine tiek vyrų (43 proc.), tiek moterų (57 proc.) mirties priežastimi.
Kaip ir ankstesniais metais, 49,2 proc. gyventojų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Daugiausiai – nuo lėtinės išeminės ligos, išeminio insulto, ūmaus miokardo infarkto ir kardiomiopatijos.
Kiek mažiau – 24,1 proc. – mirė nuo piktybinių navikų. 12,3 proc. visų mirčių lėmė nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos.
1990 metais pasaulyje nuo kardiovaskulinių ligų mirė 14 mln. žmonių. Pasaulinė sveikatos organizacija, atsižvelgdama į ligos plitimo greitį, prognozuoja, jog 2020 metais šios ligos pasiglemš 25 mln. gyvybes.
Genovaitė Privedienė