Pomidorai prašosi į lauką

Jau žydi paprastasis erškėtis ir skraido kregždutės, vadinasi, laikas sodinti pomidorus į lauką

Tik po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje pradėta selekcionuoti (daryti atranką) pomidorus. Dr. Genovaitė Visockienė buvo viena iš nedaugelio mokslininkų, kūrusių lietuviškas pomidorų veisles. Ji pataria daržininkams mėgėjams, kaip juos sodinti lauke.

Turguje reikia atidumo

Jei neužsiauginome daigų, perkame juos turguje. Patyrę pomidorų augintojai atskiria veisles, o mažiau išmanantieji perka tai, kas siūloma. Kai kuriuose turguose reikia su žiburiu ieškoti, pavyzdžiui, lietuviškų veislių pomidorų, kurie gerai prisitaikę prie mūsų klimato sąlygų. Dažnai siūlomi iš importinės sėklos išauginti daigai. Pasidomėjus, kodėl neauginami lietuviškų veislių pomidorų daigai, prekiautojai atšauna, kad sėklų parduotuvėse dabar nėra tokių sėklų.

Lietuviškos veislės

‘Ryčiai’ – vidutinio ankstyvumo veislė. Šių pomidorų vaisiai rūgštoko skonio, vidutinio stambumo (rudenį vaisiai labai susmulkėja). Tai daržininkams gerai žinoma pomidorų veislė, rajonuota Lietuvoje prieš 42 metus.

‘Svara’ – vėlyva veislė. Tai aukštoki pomidorai su ilgomis vaisinėmis kekėmis, kuriose gausu vaisių. Kadangi jų luobelė tvirta, o skonis geras, jie tinka konservuoti. Be to, ‘Svara’ gan atspari ligoms. Nuskynus paskutinius žalius vaisius, galima juos sunokinti patalpoje ir išlaikyti iki žiemos. Įdomu tai, kad, rudenį išrovus su šaknimis šalnų nepakąstus ir neligotus pomidorus bei sukabinus juos rūsyje ant ištemptos vielos, vaisiai noks lėtai ir išsilaikys net iki kovo mėnesio.

‘Laukiai’ – žemaūgė, pati ankstyviausia veislė. Šių pomidorų stiebas pusiau besidriekiantis. Jei vasara bus sausa ir šilta, juos bus galima auginti be kuoliukų. Pirma šių pomidorų vaisinė kekė formuojasi žemai, dažnai liečia žemę. Vaisiai nedideli, bet gero skonio. ‘Laukiai’ pakenčia sausrą.

‘Viltis 2’ – ankstyva ir trumpai deranti pomidorų veislė. Vaisiai stambūs, mėsingi, gero skonio. Veislė vidutiniškai atspari ligoms, reikli drėgmei ir maisto medžiagoms, tad tikslinga masinio vaisių augimo metu papildomai tręšti trąšų tirpalais kas 7-10 dienų.

‘Slapukai’ – vidutinio ankstyvumo veislė. Vaisiai vidutinio stambumo, mėsingi, skanūs, pasislėpę tarp gausios lapijos (todėl ir toks pavadinimas). Gerai pakenčia sausrą ir magnio trūkumą.

‘Balčiai’ – vidutinio ankstyvumo ir vaisių stambumo veislė. Vaisiai kietoki, skanūs. Patrauklūs neprinokę vaisiai – balkšvai žalios spalvos, labai tinkantys konservuoti. Prinokę – raudoni. Lietingais metais pakenčia net trumpalaikį dirvos užmirkimą. Tai labai derlinga veislė, tačiau sausą ir karštą vasarą šiems pomidorams negali trūkti drėgmės, nes vaisiai susmulkės.

‘Vytėnų didieji’ (nors neįrašyti į tinkamiausių auginti Lietuvoje veislių sąrašą, tačiau daržininkų mėgstami) – šis pavadinimas neatspindi nei vaisių dydžio, nei augalų aukščio.

Veislės ‘Neris’ pomidorai labai panašūs į ‘Ryčius’. Verta žinoti, kad nebėra lietuviškų pomidorų veislių ‘Dotnuvos tobulybė’ ir ‘Vytėnų konserviniai’ planinės sėklininkystės, todėl, anot selekcininkų, šios veislės jau prarastos ir jų nebegali būti turguose.

Sodinimo abėcėlė

Pomidorams parenkama šiltesnė, nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugota daržo vieta. Jie gerai derės vandeniui laidžioje dirvoje. Pomidorams nepatinka bulvių, agurkų bei žirnių kaimynystė. Jei bus auginami žemaūgiai ar vidutinio aukščio pomidorai, formuojant vieną stiebą, reikia sodinti 60×30 cm atstumais, o jei numatoma augalus formuoti kelių stiebų arba auginti aukštaūgius (pavyzdžiui, ‘Svara’), daigai sodinami 70×40 cm. Daigai sodinami į iškastas duobutes, prieš tai supylus 1,5-2 l vandens ir leidus jam susigerti. Sudrėkusi žemė apžeriama sausa (pasodinti daigai nebelaistomi, kad nesusidarytų pluta, pro kurią išgaruoja drėgmė, o šaknys gauna mažiau oro).

Tvirti daigai sodinami stačiai, 2-3 cm giliau, nei augo. Ištįsę daigai sodinami gulsčiai, dalį stiebo užbėrus žemėmis, kad jis išleistų pridėtines šaknis. Geriau sodinti pavakare, kai nekaitina saulė. Sodinti reikia taip, kad ant lapų neliktų žemių, nes joms džiūvant sudžius ir lapas.

Prie stačiai pasodintų pomidorų daigų iš šiaurės pusės 8-10 cm atstumu nuo stiebelio kalami kuoliukai, prie kurių pririšami daigai. Virvutės nereikia kryžiuoti – ji tik du kartus apsukama apie kuoliuką, kad neslinktų žemyn. Gulsčiai pasodintų pomidorų daigai pririšami tik tuomet, kai pasikels jų viršūnės. Kuolai kalami toje pusėje, kur buvo viršūnės.

Virginija Skučaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Pomidorai prašosi į lauką"

  1. Sausainis

    Taip, fenologiniu kalendoriumi pasikliauti galima, bet gamtos ritmas toks isdereje, kad as jei tureciau sodinuku, tai bijociau kisti juos i zeme…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.