Lietuvoje viešintis Izraelio prezidentas Mošė Kacavas (Moshe Katsav) ragina Vakarų pasaulį ryžtingiau kovoti su antisemitiniais išpuoliais ir priversti palestiniečius nutraukti nuolatinius išpuolius.
„Mes labai vertiname Europos vyriausybių, tarp jų ir Lietuvos, žingsnius kovojant su antisemitizmu. Sveikinu (Lietuvos Prezidento – ELTA) Valdo Adamkaus pasiryžimą kovoti su antisemitiniais išpuoliais. Bet to nepakanka. Reikalingi ryžtingi žingsniai teisėkūros, švietimo srityse bei įtaka formuojant visuomenės nuomonę”, – ketvirtadienį kalbėdamas Seimo posėdyje teigė Izraelio vadovas.
Anot jo, niekas nežino, kas laukia ateityje, kokie pūs vėjai ir kokia atmosfera įsivyraus po dešimtmečio, todėl esą jau dabar reikia dėti tvirtus vertybių pamatus ateinančioms kartoms.
M. Kacavo teigimu, po karo gimusi karta turėtų pasimokyti iš holokausto ir perduoti šias pamokas palikuonims.
Išsakęs nemažai pagyrimų Lietuvai, kurioje nuo XIV amžiaus gyveno tūkstančiai žydų, o Vilnius šimtmečiams buvo tapęs svarbiu žydų centru, svečias papriekaištavo ir dėl čia vykusio holokausto.
„Žiaurus nacistinis režimas sunaikino didingą bendruomenę, kuri Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvoje sudarė maždaug 250 tūkst. žmonių. Buvo išžudyta didžioji šios bendruomenės dalis. Deja, naikinant žydus dalyvavo ir daug nacių pagalbininkų lietuvių”, – apgailestavo M. Kacavas.
Izraelio vadovo teigimu, žydų tauta tikėjosi, kad po nacių nusikaltimų pasaulis nebeleis šiai blogybei pakelti galvos, „tačiau dabar kyla nuo Antrojo pasaulinio karo neregėta, agresyviai kurstoma antisemitizmo banga”.
„Antisemitai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis ir žiniasklaida, globalizacija ir demokratija, kad anksčiau neregėtu mastu ir intensyvumu skleistų antisemitizmą, – pažymėjo svečias. – Antisemitizmas – ne tik žydų tautos tragedija, bet ir moralinis bei istorinis žmonijos pralaimėjimas, pasaulio vadovų pralaimėjimas ir laisvojo pasaulio pralaimėjimas”.
Pasak M. Kacavo, per pastaruosius dešimtmečius Izraelis tapo viena pirmaujančių šalių pasaulyje mokslinių tyrinėjimų, aukštų technologijų ir kitose srityse, „nepaisant nuo pat nepriklausomybės paskelbimo mums primetamų karų, teroro ir liejamo kraujo”.
Izraelio vadovas priminė 1993 metų sausį pasiektą vadinamąjį Oslo susitarimą ir prieš trejus metus patvirtintą „kelio gairių” taikos planą, kuriame Izraelis išreiškė pasirengimą remti Palestinos valstybės įkūrimą.
„Susitaikymas ir taika su palestiniečiais įmanomi, ir jų negalima atidėti kitam dešimtmečiui, o gal net kitai kartai. Šios istorinės progos praleisti nevalia, – pažymėjo M. Kacavas. – Tačiau Izraelio valstybė daugiau netoleruos kraujo praliejimo gatvėse, kavinėse, restoranuose, diskotekose, autobusuose ir stotelėse. Visomis aplinkybėmis ginsime savo piliečių teises gyventi be teroro baimės”.
Aukšto svečio teigimu, „laisvasis pasaulis gali padėti išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą, jei panaudos visą savo įtaką ir galią, kad priverstų Palestinos savivaldos įsipareigojimus nutraukti vykdomą terorą”.
Dešimtmečius besitęsianti Izraelio ir palestiniečių kova yra vienas atkakliausių ir prieštaringiausiai vertinamų konfliktų istorijoje. Jo varomąja jėga tapo nesutarimai dėl istorinių teritorijų tarp rytinės Viduržemio jūros pakrantės ir Jordano upės bei po 1948 metais pasibaigusio karo nubrėžtų sienų.
Konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos savivaldos prasidėjo 2000 metų rudenį, kai prasidėjo palestiniečių sukilimas. Po to per savižudžių išpuolius žuvo šimtai žydų.
Izraelio armija praėjusią savaitę po 38 metų okupacijos pasitraukė iš Gazos ruožo – vienos iš ginčijamų teritorijų. Netrukus buvo baigtas pasitraukimas ir iš keturių evakuotų gyvenviečių šiauriniame Vakarų krante. Šios teritorijos buvo okupuotos po 1967 metų karo.
2005-09-22 12:34