Sostinėje surengta akloji dešimties skirtingų viskių, brandintų ne mažiau kaip 12 metų, degustacija. Žurnalas „Geras skonis” vakar į restoraną „Dalia” sukvietė gėrimų importuotojus, gamintojus, konsultantus, barmenus, kad šie įvertintų škotišką skirtingų gamintojų viskį.
Žinoma gausybė viskio gamybos ir vertinimo būdų, bet dažniausiai šis gėrimas klasifikuojamas pagal kilmės vietą bei gamybai panaudotą žaliavą. Tai gali būti bet kokios krakmolingos grūdinės kultūros: miežiai, rugiai, kviečiai, avižos ar kukurūzai.
Įvertinimai – tik geri
„Gero skonio klubo” degustacijai buvo pasirinkti Škotijos viskiai, nes šiandien būtent jie dėl savo kokybės ir itin didelės stilių įvairovės pelnytai vadinami geriausiaisiais. Kadangi dauguma dabar parduodamų viskių – maišyti, o žinovai paprastai renkasi tik salyklinį viskį, ypač populiarėjantį pastaruoju metu, degustacija buvo iš dviejų dalių – buvo degustuojami ir maišyti, ir salykliniai viskiai.
Visi vertinti viskiai pateko į gerų kategorija, nebuvo nei blogų, nei vidutinių, nei labai gerai vertintų alkoholinių gėrimų. Degustuotojų nuomonės beveik nesiskyrė, tik vyresni savo simpatijas atidavė viskiui „”The BenRiach”, kuris tarp jaunesnių nesukėlė tokio susižavėjimo.
Įdomu, jog nemažai susirinkusiųjų gana taikliai atspėjo akluoju būdu ragaujamų viskių gamintojus. Išlavintu skoniu pasižymėjo ne tik barmenai, bet ir tabako gaminių importuotojai.
Per pačia degustaciją vyravo mirtina tyla, tačiau atidavus įvertinimo lapus, viskio mėgėjų įspūdžiai netilo porą valandų.
Viskio ragavimas
Anot „Gero skonio” specialistų, viskį ragauti dera šiek tiek atskiedus negazuotu labai šaltu mineraliniu vandeniu. Jo pilti reikia tiek, kad viskio stiprumas sumažėtų bent ketvirčiu. Sumažėjus alkoholio koncentracijai, viskio kvapas tik sustiprėja, o vandeniu atskiesta viskis daugiau dera ir su maistu.
Detaliam techniškam viskio ragavimui dažniausiai naudojamos tulpės formos taurelės su trumpa kojele.
Viskio spalvai dalis viskio autoritetų visiškai neskiria jokios svarbos, nes senose statinėse ilgai brandinta tauri žaliava gali būti praktiškai bespalvė. Viskis įgauna įvairius netikėtus oranžinius ar rusvus atspalvius jei yra brandintas pastiprinto vyno statinėse. Smarkiai skrudintose statinėse brandintas viskis gali būti beveik juodas.
Viskio aromato įvertinimas – tai viena svarbiausių mėgavimosi viskiu akimirkų, kurioje išskirtiniai privalumai – aromato intensyvumas bei sudėtingumas. Kitais žodžiais tariant, visada viskiui skiriamas aukštesnis įvertinimas jei jo aromatas sklinda toli ir yra sudėtas iš įmanomai didesnio kiekio skirtingų komponentų.
Pirmuoju gurkšniu iš karto svarbu išsiaiškinti viskio skonio stilių. Įvertinamas bendras skonio intensyvumas bei tekstūrinis tirštumas.
Vienas iš svarbiausių burnos pojūčių – poskonis, juntamas burnoje jau po to kai gėrimas buvo nurytas ar išspjautas. Bendras pojūčių pasitenkinimas ar ritmingi pokyčiai bei jų ilga trukmė visada tampa pretekstu aukštesniam įvertinimui.