Juodkrantėje, Ievos Kalno gatvėje, esantis 10-asis namas yra saugotinas kultūros paminklas. Vietos gyventojai mena, kad jį dar 1902 m. pastatė juodkrantiškis vokietis stalius. Dabar name įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) „Ievos kalnas”, kurioje – 27 patalpų savininkai. Dauguma jų kitų miestų – Vilniaus, Panevėžio, Druskininkų – gyventojai, kurie prieš keletą metų šiame name nusipirko nedideles patalpas, įsirengė butus ir atvažiuoja čia poilsiauti.
Tačiau dažniausiai, ypač rudenį ir žiemą, tuose buteliuose niekas negyvena, jie būna užrakinti, o namą prižiūri bendrijos pirmininkas.
Sakoma, kad trečdalis nerijos gyventojų šiandien yra atvykėliai iš kitų miestų, kurie turi čia nuosavybę, bet, nedeklaravę gyvenamosios vietos, atvažiuoja čia kaip į svečius.
Nori žinoti, už ką moka
Druskininkų miesto gyventoja Ona Žilinskienė, kuri minėtame name yra nusipirkusi nedidelę patalpėlę su veranda, atvažiuoja čia ilsėtis retai, kartais ilsisi jos suaugę vaikai su šeimomis. Moteris skundžiasi dėl kai kurių nepatogumų, kurių patiria atvykusi į savo butelį; yra nepatenkinta bendrijos pirmininko Algirdo Valentino buhalterijos apskaita, sakosi nežinanti konkrečiai, už kokias paslaugas ir darbus mokanti pinigus. Todėl jau keletą metų konfliktuoja su pirmininku.
– Štai atvažiavau į Juodkrantę, o bute nėra vandens. Vandenį teko pirktis parduotuvėje ir gamintis maistą. Kadangi be vandens gyventi neįmanoma, tenka važiuoti atgal į Druskininkus.
Kreipiausi į bendrovę „Neringos vandenys”. Čia paaiškino, kad jie atsako už vandens tiekimą tik iki namo įvadinio skaitiklio. Pasiūlė suprojektuoti mano patalpai atskirą įvadą, bet tokie darbai – ne mano kišenei. Kai pirkau šį butelį, vanduo čia buvo ir problemų nekildavo. Dabar jaučiuosi lyg pirmininko įkaitė, nes jis savivaldžiauja, – pasakojo moteris.
Pasak jos, prieš kurį laiką už skolas be perspėjimo jos butui buvo išjungta elektros energija, tad teko įsirengti atskirą elektros skaitiklį. Dabar ramu. O. Žilinskienė sakė, kad sumokėjo nemažus pinigus už stogo, namo remontą, per banką moka už šiukšlių išvežimą, vandens tiekimą, kiemo sutvarkymą, kanceliarinėms išlaidoms atsiunčia vokų ir popieriaus, kad pirmininkas turėtų mažiau išlaidų siųsdamas jai laiškus, pasiryžusi sumokėti už telefono pokalbius, jeigu pirmininkas jai skambintų ir pateiktų pokalbio sąskaitą. O jis siunčiamuose pranešimuose reikalauja, kad gyventoja apmokėtų kanceliarines, transporto ir kitas išlaidas bei atlyginimą.
Išstojo iš Bendrijos
– Aš išstojau iš bendrijos, nesu jos narė, tad pirmininkui algos mokėti neprivalau. Jeigu pirmininkas man parašytų, kokie konkrečiai darbai padaryti name, aš neatsisakau mokėti, o dabar aš nežinau, už ką reikia mokėti. Jis neparodo, kur panaudoti mano anksčiau sumokėti pinigai, ir dar sako, kad aš skolinga 1572 Lt. Tad, jeigu aš skolinga, kodėl neduoda civilinio ieškinio į teismą? – klausė O. Žilinskienė.
Dingo aikštelė
Moteris sakė, kad yra surinkusi visas ne vienų metų sąskaitas ir mano, kad yra neskolinga. Skundėsi, kad neturi kur pasistatyti savo automobilio, nors prie namo yra išsinuomojusi 32 kv. metrų žemės plotą. Rašė bendrijai ir prašė pranešti, kur dingo jos žemė. Nieko neatsakė. Klaipėdos apskrities žemėtvarkos tarnybos atsakyme patariama kreiptis į teismą. Prie namo dabar įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, bet O. Žilinskienės automobiliui vietos nėra.
Turi nemalonumų ir dėl namo fasado durų panaikinimo. Tos durys kliudė kaimynės langą. Tai nepatogu, todėl nutarė jas perkelti į namo šoninę sieną. Sakė, turinti tam architekto leidimą. Tačiau dabar yra kaltinama, kad taip pakeitė paveldo pastato išorę. Visų per ne vienus metus susikaupusių problemų ir nuoskaudų aprašyti neįmanoma.
Kita nuomonė
Bendrijos pirmininkas A. Valentinas paaiškino, kad, siekdamas išsaugoti vandens vamzdyną, žiemai vandenį name išjungia. Dabar atsukti vandenį vienam butui nėra galimybės, tai yra pavojinga, nes gali jį užlieti. Tada gyventoja už savo lėšas turės jį remontuoti.
Pirmininkas į O. Žilinskienės butą patekti negali, nes ji, skirtingai negu dauguma gyventojų, nepatiki jam raktų, todėl negalima patikrinti vandentiekio. Be to, pasak pirmininko, dabar su O. Žilinskiene nėra sudaręs vandens tiekimo sutarties. Birželio 11 d. suvažiuos gyventojai, vyks bendrijos susirinkimas, tada bus sprendžiama dėl vandens tiekimo.
Kirto duris
– Pagal paveldo reikalavimus šio namo centrinės fasado dalies keisti negalima. Jis turi likti autentiškas. Tačiau O. Žilinskienė savavališkai, be projekto, be leidimo užkalė fasado pusėje esančias duris, iškirto šonines duris, sudarkė paveldo pastatą, paliko statybos laužą, kurį teko man išvalyti. Architekto leidimo perkelti duris aš nemačiau. Visi tokie darbai turi būti aptarti namo gyventojų, turinčių bendrą nuosavybę, susirinkime ir gauti leidimą ką nors daryti, – aiškino pirmininkas.
Namo gyventojų susirinkime buvo nutarta pakviesti visus prisidėti įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
– Aš kreipiausi į Neringos merą, kad savivaldybė įrengtų aikštelę savo lėšomis, tačiau manęs buvo paprašyta pakviesti visus namo gyventojus prisidėti prie Neringos aplinkos sutvarkymo. Gavome leidimą tą aikštelę įrengti. Vienam gyventojui ta aikštelė kainavo 800 Lt. O Žilinskienė žinojo, kiek reikia mokėti. Laukėme, bet ji nesumokėjo pinigų, vadinasi – nėra jos aikštelės. Beje, šios gyventojos aš nemačiau gal porą metų, – sakė A. Valentinas.
Nori teismo
Pastebėjus, kad gyventoja sąskaitose už paslaugas ir darbus pasigenda konkretumo, už ką reikia mokėti, ir įsitikinusi, kad neprivalo mokėti už pirmininko išlaikymą, nes nėra bendrijos narė, A. Valentinas su tokiais kaltinimais ir priekaištais nesutiko. Nes, pasak jo, viskas konkrečiai sąskaitose nurodyta, kiek ir už ką reikia mokėti.
– Už gyventojos svaičiojimus aš neatsakau. Negaliu nurodyti jai dalyvauti susirinkimuose ir balsuoti dėl priimamų sprendimų. Skolų už ne vienus metus dabar ji turi jau apie 2000 Lt. Bus paduota į teismą ir ten viską išsiaiškinsime, – užbaigė pokalbį pirmininkas.
Atvykėliai jaučiasi lyg pašventinti
A. Valentinas sakė, kad dauguma bendrijos narių, įsigijusių nuosavybę, yra tvarkingi žmonės, su jais lengva bendrauti, jie rūpinasi patalpa ir aplinka, kurioje gyvena. Bet nemažai ir tokių, kurie atvažiavę pailsėti elgiasi įžūliai, apdergia aplinką ir išvažiuoja. Kažkas visa tai turi iškuopti. Nemoka už vandenį, šiukšlių išvežimą, neužsuka vandens čiaupų, palieka atvirus langus, nepaiso paveldo reikalavimų, savavališkai darko pastato išorę, apgyvendina giminaičius, kurie apskritai už nieką nemoka ir neatsako. Pasitaiko keistuolių, kurie įtikinėja, kad naujai paklotais takais nevaikšto, todėl už juos nemoka. Šios kategorijos žmonės ypač mėgsta rašyti skundus. Vietiniai gyventojai vargsta dėl tokių piliečių.
Bendrija neišvengiama
– Bendrijų problemos vienodos, tačiau mūsų bendrijoje visi turintys nuosavybę yra jos nariai. Kaip galima gyventi bendrijoje ir nebūti jos nariu? Ar ilgai gyventojas išlaikytų patalpą, ar būtų ji saugi, jeigu jos neprižiūrėtų pirmininkas? Kaip galima atsisakyti pirmininkui mokėti atlyginimą? Vien už sargavimą reikia mokėti. Manau, kad būtina atsisakyti keistų principų, asmeniškumų ir gyventi pagal bendrijos įstatymus, – patarė DNSB „Gintaras” pirmininkė Rūta Stankūnienė.
Svarbiausia – susirinkimas
– Nuosavybė Juodkrantėje – didelis turtas, ir jo vertė kasmet auga. Kuo geriau bus prižiūrėtas namas, sutvarkyta aplinka, tuo turto vertė didės, – sakė Juodkrantės seniūnė Angelina Stakauskienė.
Pasak seniūnės, pageidautina, kad naujieji savininkai palaikytų nuolatinį ryšį su bendrijos pirmininku, tada išvengtų tokių problemų.
– Didžiausią galią jas spręsti turi gyventojų susirinkimas. Tai yra aukščiausia instancija, kurioje sprendžiami visi reikalai. Nors buto savininkė ir nėra bendrijos narė, bet, manau, ji privalo dalyvauti susirinkimuose. Jeigu abi pusės niekaip nesusitaria, reikia kreiptis į teismą. Aš, seniūnė, neturiu teisės kištis į bendrijos reikalus. Jeigu pakviestų, sutikčiau dalyvauti susirinkime ir patarčiau derinti savo veiksmus. Noriu, kad Juodkrantėje būtų ramu, vietinių gyventojų nekiršintų atvykėliai, visi taikiai gyventų, – linkėjo seniūnė.
Gerda Gudjurgienė