Didvyrio biografijai – pliūpsnis pamazgų

Du garsūs žydai kaltina vienas kitą istorijos falsifikavimu ir melu

Faitelsonas prieš Beilesą – taip galima vadinti konfliktą tarp dviejų holokausto dalyvių bei knygų autorių. Buvęs IX forto kalinys, istorikas Aleksas Faitelsonas, apkaltino savo tautietį Judelį Beilesą, Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotą Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi, nepagrįstai pasiskelbus didvyriu.

J.Beileso pabėgimą iš IX forto mirtininkų duobės ir tai, kad jis iš Kauno geto išnešė 22 vaikus, A.Faitelsonas pavadino melu. Tai J.Beilesą stipriai įžeidė.

Laiškas iš Izraelio

A.Faitelsono teiginiais grįstas raštas iš Izraelio, teigiantis, jog J.Beilesas meluoja, pasiekė Kauno arkivyskupiją, Savivaldybę, Lietuvos žydų bendruomenę, IX forto muziejų, privačius asmenis. Laišką pasirašė advokatas Josefas Melamedas, išeivių iš Lietuvos susivienijimo valdybos pirmininkas.

„Jis Lietuvoje jau laikomas didvyriu, – rašo J.Melamedas apie J.Beilesą. – Lietuviai, matyt, patenkinti jo pasakojimu, kad jis, girdi, išgelbėjęs iš geto 22 žydų vaikus. Jis taip pat pasakojo, kad jo tėvas esą apdovanotas garbingu medaliu kaip Lietuvos nepriklausomybės karo didvyris, kad jis pabėgęs iš duobės, buvusios Kauno Devintajame forte”.

Visa tai laiške vadinama prasimanymais. Tuo tarpu J.Beilesas šiuos faktus įvardija kaip šventą tiesą. „Mane kaltina melu, nors esu nekaltas kaip kūdikis. Ir tai daro žydas, mano tautietis!” – piktinasi jis.

Apkaltino asmeninės legendos kūrimu

J.Melamedas pareiškia: „Rašytojas ir istorikas Aleksas Faitelsonas ištyrė šiuos faktus ir padarė išvadą, kad J.Beilesas visai nekalėjo Devintajame forte, vadinasi, jis taip pat nepabėgo iš duobės. J.Beilesas neišnešė vaikų iš Kauno geto”.

Kai kuriuos atsiminimus, kuriuos J.Beilesas aprašė biografinėje knygoje „Judkė”, A.Faitelsonas ir J.Melamedas vadina melu. Jie tvirtina, kad lietuviui kunigui Stanislovui Jokūbauskiui, kurio 120 gimimo metinės neseniai buvo paminėtos Kaune, Pasaulio tautų teisuolio vardas po mirties suteiktas remiantis tik J.Beileso pasakojimais, kaip prelatas S.Jokūbauskis išslapstė jo išneštus iš geto vaikus.

Šiuo, kaip ir daugeliu kitų neturinčių gyvų liudininkų J.Beileso pasakojimų, A.Faitelsono teigimu, neverta tikėti.

Tai, ką A.Faitelsonas vadina prasimanymais ir klastotėmis, išklausė apie 60 Lietuvos mokyklų. Iš Izraelio, kuriame gyvena, į Lietuvą atvykęs J.Beilesas, pristatydamas savo biografinę knygą „Judkė”, surengė daug susitikimų su visuomene.

Kaltas pavydas?

„Be abejo, aš pasakojau Lietuvos mokiniams, ką man teko išgyventi! Jie turi žinoti tiesą apie holokaustą. Devintajame forte į mirtininkų duobę įmesta mano mama sakė: Judeli, ar tu nesužeistas? Ji mirė, buvo sušaudytas mano brolis, tėvas. Negi spekuliuočiau tokiais prisiminimais? Kaip Faitelsonui apsiverčia liežuvis taip sakyti!” – susijaudinęs kalba J.Beilesas.

„Nejaugi galima abejoti tikrais mano išgyvenimais, remiantis vieno žmogaus šmeižtu? – stebisi jis. – Gali būti, kad Faitelsonas man pavydi – esu žinomas, Lietuvoje turiu daug draugų. O, apie šį žmogų nenoriu net kalbėti. Galiu tik įtarti, kad jis keršija, jog savo knygoje nepavadinau jo pabėgimo iš Devintojo forto vadu”.

J.Beilesas neatmeta, kad A.Faitelsonas pavydi jam ir turto, į kurį buvo sugrąžintos nuosavybės teisės.

Grąžinti trys namai

Pirmą kartą po karo atvykusiam į Lietuvą šaliai atgavus nepriklausomybę J.Beilesui išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Žmogui, kurį Prezidentas V.Adamkus apdovanojo Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi, atkurtos nuosavybės teisės į tris namus Kauno senamiestyje: Puodžių g. 4, Puodžių g. 4A ir Puodžių g. 6.

„Šiuo metu ponui Beilesui mokamos piniginės kompensacijos už jam grąžintus namus. Vieną butą jis pageidauja atsiimti natūra”, – paaiškino Savivaldybės Nuosavybės teisių grąžinimo skyriaus vyresnioji specialistė Zita Urbonavičienė.

„J.Beilesas pretendavo dar į vieną namą Kauno senamiestyje, bet pritrūko įrodymų, kad būtų galima susigrąžinti nuosavybės teises į šį pastatą”, – sakė Z.Urbonavičienė.

J.Beilesas apdovanotas Kauno savivaldybės „Gerumo plyta”, jis gauna Lietuvos pensiją.

Muziejus – kryžminėje ugnyje

„Kai mus pasiekė raštas iš Izraelio, kad J.Beileso pabėgimas iš forto ir geto vaikų gelbėjimas – tik prasimanymai, pasijutome šios nemalonios situacijos įkaitais”, – prisipažino IX forto muziejaus direktorės pavaduotoja Jūratė Zakaitė.

„Su A.Faitelsonu muziejus bendrauja nuo pat įsikūrimo, nuo 1958-ųjų. Visuotinai žinoma, kad 1943-iųjų Kalėdų naktį jis kartu su 63 žmonėmis, kurie buvo verčiami atkasinėti ir deginti lavonus, slepiant masinių žudynių pėdsakus, pabėgo iš Devintojo forto. 37 žmonės buvo sušaudyti, 27 pavyko pasislėpti Kauno gete. Trys jų šiandien tebėra gyvi, visi gyvena Izraelyje, tarp jų ir A.Faitelsonas”, – pasakoja J.Zakaitė.

„Apie J.Beilesą sužinojome tik 1998-aisiais, – sako direktorės pavaduotoja. – Jis atvažiavo iš Izraelio ir papasakojo, kad buvo vienas iš tų 10 tūkstančių žmonių, kurie 1941-aisiais per Didžiąją akciją buvo atvaryti iš Kauno geto į Devintąjį fortą masiniam sušaudymui. Beileso teigimu, jam per stebuklą pavyko išsigelbėti iš mirties duobės, ištrūkti iš saugomo forto, išsislapstyti, sugrįžti į Vilijampolės getą, išnešti iš ten 22 vaikus ir perduoti kunigui S.Jokūbauskiui”.

Patvirtinti arba paneigti

„Muziejuje veikia ir Faitelsono, ir Beileso ekspozicijos, – kalba J.Zakaitė. – J.Beileso ekspoziciją parengėme remdamiesi medžiaga, kurią jis pats mums pristatė. Kai kuriuos faktus bandėme tikrinti ieškodami liudininkų. Deja, nė vieno gyvo liudininko surasti mums nepavyko”.

„Kunigas S.Jokūbauskis mirė 1947-aisiais. Kaime, kuriame pasislėpė iš IX forto pabėgęs Beilesas, tai galinčių patvirtinti žmonių taip pat neradome, jie mirę. Visa, kuo galėjome remtis, buvo paties J.Beileso atgabentos nuotraukos, jo pasakojimai, Prezidento apdovanojimas „Už žygdarbį, atliktą nacių okupacijos metais”, – sako direktorės pavaduotoja.

Kauno IX forto muziejaus direktorė Julija Menciūnienė oficialiai kreipėsi į Izraelio institutą „Jad Vašem” – autoritetingiausią pasaulyje instanciją tiriant holokausto įvykius.

Direktorė paprašė patvirtinti arba paneigti, ar J.Beilesas tikrai buvo geto kalinys, ar 1941-aisiais Didžiosios akcijos metu pabėgo iš Kauno IX forto, ar jis išgelbėjo iš Kauno geto 22 žydų vaikus ir ar jo tėvai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę.

Vardai nepanaikinti

„Atsakymas iš „Jad Vašem” yra!” – neslėpdamas džiaugsmo praneša J.Beilesas. Jis rodo pažymą iš Jeruzalės, pasirašytą „Jad Vašem” instituto Pasaulio tautų teisuolių departamento direktoriaus daktaro M.Paldielo.

Tačiau lakoniškas įrašas praneša tik tiek, kad 1999 m. Stanislovui Jokūbauskiui ir Genei Jonušienei-Premeneckaitei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, remiantis J.Beileso iš Haifos liudijimais.

J.Beileso įsitikinimu, faktas, jog „Jad Vašem” nesirengia atimti garbingo vardo iš geto vaikus gelbėjusio kunigo ir iš padėjusios slapstytis moters, aprašytos knygoje „Judkė”, vienareikšmiai byloja, jog tikima jo pasakojimu. „Vadinasi, „Jad Vašem” neabejoja, kad aš pabėgau iš Devintojo forto, kad gelbėjau iš geto vaikus, kad kunigas Jokūbauskis juos išslapstė”, – argumentuoja jis.

„Turiu velionio Zupovičiaus, irgi gelbėjusio geto vaikus, žmonos raštą, ji patvirtina mano pasakojimą, – kalba J.Beilesas. – Aš buvau vaikų nešėjas nuo tvoros iki vietos už Vilijampolės tilto, kur laukdavo vežimas. Vaikai nežinojo, kas juos neša. Paskui jiems slėptuves rasdavo prelatas Jokūbauskis”.

„Devintajame forte gyvas likau per stebuklą. Mirtininkų duobėje apalpau, ant manęs krito lavonai, dejuojantys sužeistieji. Kai atgavau sąmonę ir visas kruvinas išsikapsčiau iš po kalkėmis apipiltų kūnų, mane mėnulio šviesoje išvydo ginkluoti sargybiniai. Jie pamanė, kad aš šmėkla. Buvo visiškai girti ir, šaukdami „Jėzau, Marija”, išsilakstė. Tik taip man pavyko išsigelbėti. Mane priglaudė lietuviai”, – pasakoja apie savo pabėgimą 1941-aisiais iš IX forto konclagerio J.Beilesas.

IX forto muziejus oficialaus atsakymo iš „Jad Vašem” instituto dar negavo.

Žaidė futbolą su V.Adamkum

„Faitelsono šmeižtas man sugadino daug sveikatos, – prisipažįsta J.Beilesas. – Visuomet buvau didelis Lietuvos draugas. Paklauskite mane pažįstančių žmonių, ar galima Judelį vadinti melagiu? „Aušros” gimnazijoje mokėmės paralelėse klasėse su Valdu Adamkumi, kartu žaisdavome futbolą”.

„Per savo gyvenimą sutikau daug puikių lietuvių, – kalba jis. – Kur tik nuvažiuoju, sakau gerus žodžius apie Lietuvą. Izraelyje turbūt esu vienintelis žydas, kuris savo automobilyje klausosi lietuviškos muzikos. Mano namų durys visuomet atviros žmonėms, atvykstantiems pasisvečiuoti iš Lietuvos”.

J.Beileso manymu, galbūt kaip tik jo atvira meilė Lietuvai paskatino A.Faitelsono ir J.Melamedo išpuolį. „Melamedas, jei galėtų, paskandintų mane vandens stiklinėje, – atsidūsta jis. – Daug kartų girdėjau priekaištus, kad visuomet esu lietuvių pusėje. Dabar, prisidengęs Faitelsonu, jis bando mane suminti į purvą. O aš galiu atremti kiekvieną Faitelsono kaltinimą, visi jie laužti iš piršto. Kaip jis gali meluoti, kad mano tėvas nebuvo Lietuvos savanoris? Jis buvo sunkiai sužeistas, jo ordiną man pavyko išsaugoti”.

Žydų bendruomenėje – dvi nuomonės

A.Faitelsonas ir J.Beilesas santykius ilgai aiškinosi Izraelio spaudoje. A.Faitelsonas kaltino J.Beilesą biografijos klastojimu, o J.Beilesas surinko įrodymus, kad A.Faitelsonas tarpukario Lietuvoje buvo pogrindinis komunistas ir paskelbė teiginių apie jo veiklą stalinizmo metais.

Konfliktui persikėlus į Lietuvą, žydų bendruomenėje ši istorija kelia prieštaringas emocijas. „Faitelsonas elgiasi negarbingai, – sako istorikas, ekskursijų vadovas Chaimas Bargmanas. – Jis teigia, kad Beilesas viską išsigalvojo, nes nėra liudininkų. Logiškai mąstant, kaip tuomet be liudininkų galima jo praeitį paneigti?”

Tuo tarpu Kauno sakralinės sinagogos administratorius Mauša Bairakas mano, kad „Faitelsono pusėje šiuo atveju yra daugiau teisybės nei Beileso”.

Jūratė Kuzmickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Didvyrio biografijai – pliūpsnis pamazgų"

  1. Nustebinta

    Visais laikai zydai buvo labai vieningi ir padedavo nelaimes istiktiema savo tautieciams. Kas paskutiniu laiku jiems pasidare? Gal pavydo is musu-lietuviu pasimoke? O jei rimtai, tai butu l. nemalonu, jei faktai pastvirtintu. Ir lietuviai turetu butinai ta istirti. Netikiu, kad neliko liudininku.

  2. A.

    Nesupratau – taigi išgelbėjo 22 žydukus..? Ar žinoma nors vieno jų pavardė? Ar yra nors vieno jų patvirtinimas..?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.