Pirmieji išeivius iš Lietuvos grįžti į tėvynę paragino verslininkai. Šalia Kėdainių buvusį karinį aerodromą nupirkę verslininkai jame kuria gyvenamųjų namų, pramogų, prekybos ir logistikos kompleksą, skambiai pavadintą „Airių parku”.
Grįžimo tikisi po kelerių metų
UAB „Daukšių aerodromas” įsigijo 172 hektarų ploto teritoriją, kurioje prieš keliolika metų veikė rusų karinis aerodromas, vėliau – skraidymo mokymo centras. Dabar čia kuriamas miestas mieste – su gatvėmis, parkais, pramogų zona, parduotuvėmis.
Bendrovės direktorius Ugnius Strauka pasakojo, kad įsigijus aerodromą svarstyta, kam jį panaudoti. „Priėjome prie išvados, kad neverta čia užsiimti gamyba ar plėtoti aerodromą, nes aišku, kad labiausiai plėsis Kauno oro uostas. Todėl geriausia išeitis – gyvenamųjų namų kvartalas ir logistikos centras”, – sakė jis.
U.Strauka neabejoja, kad lietuvių grįžimas į gimtinę kada nors prasidės. „Manau, kad tai įvyks po kokių 2 metų, o tęsis 5-10 metų. Norime padaryti taip, kad jie turėtų kur grįžti ir įsikurti. Gali būti, kad čia norės investuoti ir airių kompanijos, kuriose dirba lietuvių”, – svarstė verslininkas.
Išnaudos esamą infrastruktūrą
Anot U.Straukos, aerodrome arba šalia jo yra visos komunikacijos, o pakilimo takai taip pat suteikia pranašumo prieš kitas panašias teritorijas.
„Abipus 2,5 kilometro ilgio ir 60 metrų pločio pakilimo tako bus įrengtas logistikos centras. Žinoma, Lietuvoje geriausia vieta tam yra Kaunas, bet jame ir šalia miesto jau vis mažiau vietos, brangsta žemė. Manome, kad netrukus logistikos centrų banga atsiris iki Kėdainių”, – sakė direktorius.
Pasak pašnekovo, pasaulyje plinta nauji urbanistiniai dariniai, kuriuose dieną dirbama, o vakare – gyvenama. „Taip galima labiau išnaudoti tą pačią infrastruktūrą. Žinoma, mes neketiname čia leisti sandėliuoti pavojingus ar cheminius krovinius. Bet jeigu sandėliuose laikomas popierius – nieko tokio”, – svarstė jis.
Verslininkas mano, kad didieji miestai, ypač Kaunas, artimiausiu metu sparčiai plėsis, todėl investuotojų žvilgsniai kryps ir į tokių miestų satelitus. „Be to, į Kauną pradėjus skraidyti „Ryanair” lėktuvams, po truputį daugės turistų aplink jį. Dauguma Airijoje ar Anglijoje dirbančių lietuvių yra ne iš Vilniaus, bet Kauno, Panevėžio, Šiaulių, mažesnių miestų, todėl jie grįš į Lietuvos vidurio miestus. Tada Kėdainiuose mes jau turėsime ką pasiūlyti”, – sakė jis.
Kol kas bendrovė užsiima detaliojo plano keitimu, teritorijos tvarkymu. „Planuojame, kad čia bus 200 sklypų gyvenamiesiems namams. Kol kas sklypai neparduodami, tačiau informacija apie juos perduota prekiautojams nekilnojamuoju turtu”, – sakė jis.
Šiame aerodrome veikė vienintelis Europoje sertifikuotas skraidymo centras, kuriame kariniais lėktuvais galėjo skraidyti ir civiliai. Kol kas buvusiame angare stovi abu mokomieji „L-29” naikintuvai. „Galbūt jie bus parduoti, o gal mes juos panaudosime papuošiant teritoriją”, – sakė U.Strauka.
Airijos ir Lietuvos likimas – panašus
Daugeliui kyla klausimas – kodėl „Airių parkas”? „Taip jį pavadinome todėl, kad airių pasirinktas kelias iš visų šalių, į kurias išvyksta lietuviai, yra panašiausias į lietuvių. Airija ilgą laiką kentė okupaciją, patyrė masinę gyventojų emigraciją. Nors prieš 20 metų pragyvenimo lygis šioje šalyje buvo žemas, šiandien Airija garsėja kaip viena sparčiausiai augančių pasaulio valstybių. Dabar airiai jau po truputį grįžta namo. Be to, jie kalba angliškai, todėl jie nepatiria diskomforto Anglijoje ar Amerikoje. Lietuviai šiose šalyse turi laužyti liežuvį, jiems greičiau ten atsibos”, – mano U.Strauka.
Idėjos autorius mano, kad ši vieta taps turizmo objektu, kur airiško identiteto ieškos ne tik lietuviai, bet ir užsienio turistai iš viso pasaulio.
U.Strauka neseniai lankėsi Airijoje, kur dalyvavo vietos lietuvių suvažiavime. „Juos idėja domina, tačiau mes kol kas negalime pateikti jiems konkrečių pasiūlymų. Manau, kad metų gale jau galėsime konkrečiai kalbėti”, – sakė jis. Kol kas sklypų kaina įvertinta 1300 litų už arą.
Į Kėdainius jau buvo kviečiama
U.Strauka priminė, kad Kėdainiuose jau anksčiau yra gyvenę nemažai užsieniečių. „Dar 1627 metais Kristupas Radvila pakvietė užsieniečius atvykti į Kėdainius. Tarp įvairių tautų čia atvyko ir škotai. Škotai ir airiai kalba ta pačia gėlų kalba, kurią Airijoje bandoma atgaivinti. K.Radvilos sūnus Jonušas, lavinęsis Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje ir 1633 m. grįžęs į tėvoniją, irgi parsivežė vakarietiškų idėjų. Šiandien, prabėgus keturiems šimtmečiams, lietuviai vėl kviečiami sugrįžti į Lietuvą”, – sakė jis.
Pašnekovas kol kas gyvena Vilniuje. „Bet manau, kad reikės parodyti pavyzdį ir pirmam čia įsikurti”, – visai rimtai svarstė U.Strauka.
Pusė Airijos lietuvių žada grįžti
Kėdainių rajono merė Virginija Baltraitienė „Kauno dienai” sakė, kad ji pati parašė laišką Airijos lietuviams, kviesdama juos grįžti į Kėdainius.
„Miestas vystosi, jame trūksta darbo jėgos, todėl labai lauktume sugrįžtančiųjų ir užsienio. Suprantu, kad kol kas lietuviai negrįš, tam turi atsirasti prielaidos. Pagrindinė – turi didėti algos. Tai ne tik valdžios, bet ir verslo rūpestis”, – sakė ji.
V.Baltraitienė kol kas neturi daug informacijos apie „Airių parko” projektą. „Netrukus jis turėtų būti pristatytas miesto Tarybai”, – sakė ji.
Internete atliekama Airijoje gyvenančių lietuvių apklausa. Čia pateiktas klausimas, ar jie ketina grįžti į Lietuvą? Beveik 29 proc. ketina tai padaryti per artimiausius 3 metus, 21 proc. – vėliau nei po 3 metų. 27 proc. sako, kad negrįš visai. Dar 23 proc. yra neapsisprendę.
Spėjama, kad Airijoje jau gyvena apie 100 tūkstančių lietuvių, tačiau tik 30 tūkstančių turi socialinio draudimo numerius.
Dainoras Lukas