Senovinis bandymas išmatuoti Žemę

Struvės geodezinis lankas – vienas didžiausių ir įspūdingiausių bandymų ištirti bei nustatyti Žemės dydį ir formą. Trianguliacijos (punktų padėties radimas, sudarant trikampių grandines) grandinė buvo sudaryta 1816-1852 metais. 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas šių metų liepą įvykusioje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.

Pirmojoje XIX a. pusėje buvo išmatuotas Žemės dienovidinio lankas, beveik sutampantis su Vakarų ir Rytų Europos riba. Jis tęsėsi nuo Arkties vandenyno iki Dunojaus, kirsdamas keletą šiuolaikinių valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. Dienovidinio lankui skaičiuoti panaudoti šiose šalyse 1816-1852 m. išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai, kuriuos sujungus gauta 2820 km ilgio grandinė. Tuo laiku tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas. Jo matavimo rezultatai ištisą šimtmetį naudoti apskaičiuoti ir tikslinti Žemės elipsoido parametrus.

Seniausias trianguliacijos tinklas, kurio dalis įjungta į dienovidinio lanko grandinę, sudarytas 1816-1821 m. Vilniaus gubernijos ribose. Tuomet šios gubernijos pietrytinis pakraštys buvo apėmęs Breslaują, Ašmeną, Lydą ir Gardiną, pietvakarinė riba ėjo Nemunu, o vakaruose siekė Palangą. Šiaurinė Vilniaus gubernijos riba mažai skyrėsi nuo šiuolaikinės Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiose ribose trianguliacijos tinklą projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas K.Teneris.

Estijos ir Latvijos teritorijoje privačia iniciatyva pradėto trianguliacijos tinklo sudarymo darbus organizavo Tartu universiteto profesorius F.G.V.Struvė (1793-1864), ilgametis šio universiteto astronomijos observatorijos vadovas. Sudarydami vieną su kitu nesusijusius trianguliacijos tinklus, K.Teneris ir F.G.V.Struvė puoselėjo mintį sukauptais matavimų rezultatais pasinaudoti sprndžiant pagrindinį geodezijos uždavinį: nustatyti tikslų dienovidinio ilgį ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Siekiant šių tikslų, buvo sutarta sujungti K.Tenerio ir F.G.V.Struvės trianguliacijos tinklus.

Struvės dienovidinio lankas dabar eina per dešimtį Europos valstybių. Kiekviena šalis įsipareigojo surasti, sutvarkyti ir pagal savo kultūros paveldo reikalavimus pažymėti mažiausiai du išlikusius šio lanko geodezinius punktus kaip istorinius paminklus. Lietuva pasiūlė įamžinti tris geodezinius punktus – Meškonis, Paliepiukus ir Gireišius, nes jie yra šalia magistralinių kelių, patogūs privažiuoti.

Kultūros paveldo centro kartografavimo ir fiksacijos skyriaus viršininko Rimanto Žvirblio paaiškinimu, Meškonys yra visai netoli Europos centro, Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, Paliepiukai – taip pat netoli sostinės, Nemėžio seniūnijoje. O Gireišiai įsikūrę Nemunėlio seniūnijoje Rokiškio rajone.

Paskutiniame pasitarime, rugpjūčio pabaigoje įvykusiame Helsinkyje, kartu su UNESCO atstovais buvo aptarta, kaip kiekviena šalis įsipareigoja saugoti, rūpintis šių kultūros paminklų eksploatacija, apsauga ir galimybe plačiajai visuomenei susipažinti su šiomis kultūros vertybėmis.

Žilvinė Petrauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Senovinis bandymas išmatuoti Žemę"

  1. nk

    kad yra toks lankas, tai aišku, bet kas gali paaiškinti, kaip juo naudojantis viską reikia apskaičiuoti… visi protingi paprasčiausiai paskaityti 😕

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.