Šių metų rugsėjo 24 dieną Klaipėdoje tradiciškai bus minima Baltų vienybės diena. Tačiau jau penkerius metus gyvuojanti idėja tos vienybės nepridėjo nė per nago juodymą.
Šventės organizatorius ir artimiausius lietuvių gentainius – Klaipėdos apskrities latvius – Baltų vienybės dieną praėjusiais metais priglaudė… armėnų kavinukė. Šiemet asociacijos „Atpūta” kišenėse vėl švilpauja vėjai, o ir stogo virš galvos nėra.
Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „Atpūta” direktorius ir įkūrėjas Gotfridas Tapinas pasakoja, kad vieną dieną jam baisiai įkyrėjo didžiulės eilės Lietuvos Latvijos pasienyje, absurdiškas „sūrelių karas” bei skaičiavimai, kiek smėlio nupustė į Latviją. „Kilo idėja suvienyti lietuvių ir latvių tautas, kad mus jungtų ne tik jūra, bet ir geri darbai”, – prisiminimais dalijasi G. Tapinas.
Registravo triskart
Tačiau įkurti organizaciją, pasirodo, nebuvo taip lengva. „Mus draskė įvairūs politiniai skersvėjai, koją kišo sovietmečio biurokratinis palikimas”, – tikina pašnekovas. Asociacija buvo perregistruota tris kartus. Anot G. Tapino, jam pačiam tekę klaidžioti Savivaldybės kabinetuose ieškant paslaptingai dingusių organizacijos registracijos dokumentų.
„Tiesiog prispyriau tuometinį merą Eugenijų Gentvilą, kad užregistruotų mūsų organizaciją”, – pasakoja „Atpūtos” direktorius.
Asociacija pavadinta seno latviško leidinio vardu. „Vienas draugas padovanojo man senieną – prieškario Latvijos leidinį „Atpūta”. Tada kilo idėja šiuo vardu pakrikštyti asociaciją”, – prisimena pašnekovas.
Žodis „Atpūta” reiškia poilsį, tačiau asociacijos nariai nesėdi rankų sudėję. Klaipėdos apskrities latviai aktyviai bendradarbiauja su kitomis tautinėmis bendrijomis, etnografiniais Latvijos ansambliais.
Vasario mėnesį asociacija organizavo Lietuvos nepriklausomybės minėjimą Liepojos rajono Rucavos kultūros namuose, kovo mėnesį – grandiozinį renginį Baltijos okupacijos aukų paminėjimo kelią. Ne taip seniai buvo transliuojamos ir latviškos radijo laidos. Tačiau Europos Sąjungos finansavimas baigėsi, tad ir laidų neliko.
Baltų vienybės diena – taip pat „Atpūtos” idėja. „2001 metais pasiūliau Klaipėdos Gedminų vidurinei mokyklai švęsti šią dieną. Džiugu, kad ne tik lietuviai, bet ir latviai pagaliau įtraukė šią šventę į savo kalendorių”, – pasakoja G. Tapinas.
Atviliojo meilė
Asociacija subūrė 70 latvių. Iš viso Klaipėdos apskrityje jų daugiau nei 200. Anot G. Tapino, latvius į Lietuvą atviliojo darbas arba meilė. „Meilei neįsakysi. Latvaitės įsimylėjo lietuvaičius, ištekėjo. Latvių jaunikaičius sužavėjo lietuvaitės. Pats vedžiau žemaitukę”, – šypsosi pašnekovas.
Daugiausia latvių į Lietuvą imigravo sovietmečiu ir čia „prigijo”. Tiesa, pašnekovas prisipažįsta žinąs septynias Melnragėje gyvenusias latvių šeimas, kurios vis dėlto grįžo į tėvynę.
Dauguma šeimų mišrios, tad vienose kalbama lietuviškai, kitose – latviškai. G. Tapinas sako namie kalbantis tik lietuviškai. Vaikai latviškai galėdavę pabendrauti su močiute.
Vienos bėdos
Klaipėdos apskrities latviai vis „susibėga” pabendrauti. Asociacijos nariai vienus metus net turėjo savo patalpas, tačiau negaudami panaudos, „išaugino” skolą. Antstoliai išieškojo daugiau nei 2000 litų, kuriuos reikėjo sukrapštyti iš savo kišenės. Dabar tenka ieškoti, kas priglaustų. Per didžiąsias šventes latviai tiesiog svečiuojasi vieni pas kitus.
„Asociacija neturi nieko, išskyrus problemas”, – teigia pašnekovas. Anot jo, Latvijos garbės konsulas Klaipėdoje, kuris neva privaląs šefuoti organizaciją, esą neatsako į pagalbos prašymą.
Nepaisant šiokių tokių nesklandumų, asociacija „Atpūta” ruošiasi Baltų vienybės dienai, o direktorius pademonstruoja specialiai šiai progai sukurtus medalius, kurie bus įteikti svečiams.
Buvo kultūringesni
Paprašytas įvardinti lietuvių ir latvių skirtumus, asociacijos direktorius ilgai suko galvą. „Lietuva ir Latvija turi vieną širdį. Visi mes baltai. Tad yra daugiau dalykų, kuriais mes panašūs. Pavyzdžiui, ir lietuviai, ir latviai mėgsta cepelinus bei šaltibarščius”, – juokauja pašnekovas.
Tiesa, G. Tapinas pastebi, kad lietuviai sovietmečiu buvo kultūringesni. „Dabar žmonės domisi verslu, o ne kultūra”, – apgailestauja pašnekovas. Ta pati „zirgo galva”, anot G. Tapino, – nekultūringo lietuvio bandymas įkąsti. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, žinančio savo vertę latvio šis prasimanymas tikrai neįžeis.
Indra Duotaitė