Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (toliau – Asociacija) Pramonininkų konfederacijos posėdyje pateikė savo poziciją bei siūlymus dėl pastaruoju metu vykstančios diskusijos apie išaugusias degalų kainas, su tuo susijusias problemas bei priemones, galinčias nors iš dalies amortizuoti kainos augimą.
Asociacija nesutinka su vertinimais, kad nėra jokių priemonių išaugusių degalų kainų sukeliančioms pasekmėms amortizuoti ir stebisi, kad valstybinės institucijos faktiškai rimčiau ir nesvarstė tokių galimų priemonių.
Pažymėtina, kad kitos Europos Sąjungos šalys ėmėsi konkrečių priemonių, reaguodamos į šias problemas, arba rimtai įvertino tokias galimybes. Pavyzdžiui, kai kurios šalys rimtai apsvarstė ir net priėmė laikinus sprendimus dėl akcizo kompensavimo vežėjams. Asociacijos nuomone, tai būtų vienas iš galimų sprendimų, kurį iš esmės gali priimti individualiai kiekviena valstybė.
Be abejo, toks sprendimas sąlygotų papildomą biudžeto lėšų poreikį, tačiau lėšų trūkumas galėtų būti sprendžiamas atkreipiant dėmesį į kitą problemą, susijusią su aukštomis degalų kainomis.
Pabrangus degalams, smarkiai išaugo degalų automobilių bakuose įvežimas iš Rusijos ir Baltarusijos, kur naftos produktai kainuoja žymiai pigiau nei Lietuvoje: A95 markės benzinas kainuoja apie 1,6-1,7 lito už litrą, o dyzelinas – 1,45-1,55 lito už litrą. Per mėnesį iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvažiuoja apie 22- 25 tūkst. vien krovininių automobilių, kurių bakų talpa siekia tūkstantį ir daugiau litrų. Preliminariais apskaičiavimais į Lietuvą įvežama apie 170 – 180 tūkst. tonų neapmokestinamų degalų, kas sudaro apie 50 procentų viso per degalines realizuojamo degalų kiekio.
Vyriausybė galėtų imtis priemonių ir nustatyti ribą, kad sunkvežimiai į jos teritoriją galėtų įvažiuoti tik su ne didesniu kaip 200 litrų degalų kiekiu – tokią galimybę numato Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl degalų įvežimo automobilių bakuose, pirmiausia, nukenčia pati valstybė – preliminariais skaičiavimais per metus ji netenka apie 250 – 350 mln. litų pajamų iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Šios papildomos lėšos galėtų būti nukreiptos žymia dalim kompensuojant akcizą vežėjams ir tokiu būdu būtų išvengiama neigiamų pasekmių dėl transporto paslaugų brangimo. Pažymėtina, kad pabrangus degalams, valstybė gauna papildomų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio.
Visuomenė taip pat yra klaidinama atkakliai teigiant, kad tarp Europos Sąjungos narių Lietuvoje yra mažiausias akcizas degalams. Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų naujųjų Europos Sąjungos narių, yra nustatytas minimalus akcizas. Pavyzdžiui, Latvijoje dėl lato kurso perskaičiavimo apskaičiuotas minimalus akcizas už degalus yra mažesnis nei Lietuvoje.
Susidarė įspūdis, kad viso rekordinio degalų šuolio metu valstybės institucijos rodė atkaklų nenorą bent jau atkreipti į tai dėmesį, jau nekalbant apie kažkokių galimų priemonių svarstymą.
Dauguma prekiautojų degalais apstulbino ciniškos ir neatsakingos kai kurių institucijų atstovų replikos. Kai replikuojant dėl siūlymo apsvarstyti akcizo degalams sumažinimo galimybes buvo mėtomasi frazėmis, jog to klausimo neverta svarstyti, nes atsiradęs skirtumas vis tiek „nusės” degalinių valdytojų kišenėse. Tokiomis replikomis buvo svaidomasi net ir tuo metu, kai dėl aršaus „kainų karo” mažmenoje kaina buvo net mažesnė nei didmenoje, mažesnė nei kaimyninėse šalyse, tame tarpe ir Latvijoje, kur paprastai degalų kaina būna truputį mažesnė nei Lietuvoje. Minėtiems atstovams yra puikiai žinoma, kad mažmeninėje degalų rinkoje veikia keli šimtai įmonių, valdomų tiek vietinio kapitalo, tiek garsių tarptautinių firmų, veikiančių daugelyje šalių ir turinčių gilias verslo tradicijas. Todėl kažkokios užuominos ar prielaidos apie kažkokius susitarimus mažmenoje dėl kainų yra visiškai nerealios ir nekorektiškos šių įmonių atžvilgiu. Šios įmonės ne kartą buvo tikrinamos Konkurencijos tarybos pareigūnų, atliekant jų buveinėse kratas, dokumentų poėmius, tačiau jokių faktų apie kažkokius susitarimus nebuvo nustatyta.
Taip pat Asociacijai nesuprantama, kodėl Lietuva kaip viena iš Europos Sąjungos narių, negali pateikti pasiūlymo dėl mokesčių degalams politikos apsvarstymo, pavyzdžiui, dėl pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimo tik nuo degalų kainos be akcizo. Vien tai degalus atpigintų apie 0,2 Lt už litrą, arba peržiūrėti numatytus akcizo degalams kėlimo planus bei pasiūlyti apsvarstyti kokybės reikalavimų degalams peržiūrėjimo galimybes, sudarant daugiau galimybių importui iš Rytų šalių.
Mindaugas Paljanskas,
Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacija