Daržovių ir gėlių pavasarinio auginimo sezoną galima gerokai paankstinti keleriems metams, jeigu tuo susirūpinsime rudenį ir šiltnamių įrengimo technologijoje naudosime ilgaamžę plėvelę
Šiltnamių plėvelė turi praleisti 80-90 proc. fotosintetiškai aktyvios radiacijos, būti mažai laidi ultravioletiniams (UV) spinduliams, atspari temperatūrų, šarmų ir rūgščių poveikiui, įvairiems mikroorganizmams ir įvairiems mechaniniams pažeidimams. Lietuvos vandens ūkio instituto specialistė, mokslų daktarė Marija Čižauskienė teigia, kad ilgaamžė „AgroLux” šiltnamių plėvelė žymiai geriau atitinka šiltnamių plėvelei keliamus reikalavimus.
„Ilgametę plėvelę gamina įvairūs Lietuvos ir užsienio gamintojai. Jos panaudojimas sparčiai auga. Lietuvos gamintojai, siekdami, kad plėvelė labiausiai tenkintų augintojų poreikius mūsų šalies gamtinėmis sąlygomis, atlieka eksperimentinius tyrimus ir nuolat ją tobulina”, – sako M.Čižauskienė. Babtuose įsikūrusio „Umaro” eksperimentinio ūkio šeimininkas Linas Jonaitis tvirtina, kad per kelerius metus įsitikino ilgametės šiltnamių plėvelės patvarumu ir kitais privalumais bei ekonomiškumu, lyginant su vienmete plėvele.
Daugiausia naudos dėl kopolimero
Ypač daug naudingų savybių ilgaamžei plėvelei suteikia jos sudėtyje esantis kopolimeras. Dėl ilgaamžė plėvelė stabilizuoja temperatūros svyravimus šiltnamyje. Dieną į šiltnamį įeina mažiau saulės spinduliuojamų ilgųjų šilumos spindulių, todėl augalai mažiau kenčia ir nudega nuo karščio. Tai labai svarbu, nes kai šiltnamyje per karšta, sterilizuojasi žiedadulkės ir nevyksta augalų apsidulkinimo procesas, nesimezga vaisiai. Naktį kopolimero turinti ilgaamžė plėvelė išleidžia iš šiltnamio mažiau trumpųjų spindulių, kurie sklinda nuo įšilusios žemės, tad šiltnamis mažiau atvėsta. Taip šiltnamyje sumažinamas temperatūros svyravimas ir augalai patiria mažiau streso.
Kopolimeras ilgaamžei plėvelei suteikia atsparumą šalčiui – plėvelė tampa elastingesnė ne tik šiltuoju sezonu, bet ir žiemą, todėl nelūžta nuo šalčio kaip paprasta šiltnamių plėvelė. Dengti šiltnamį elastinga, tampria plėvele taip pat paprasčiau ir patogiau.
Patvarumas priklauso nuo stabilizatoriaus kiekio
Kopolimeras padidina plėvelės skaidrumą ir praleidžia daugiau teigiamos (matomos) šviesos, kurios augalams reikia kuo daugiau. Tačiau jis praleidžia mažiau UV spindulių. Nors jie sudaro tik 4,6 proc. saulės spektro, tačiau augalams yra patys žalingiausi.
Per didelis jų kiekis kenkia ne tik augalams, bet ir plėvelei. UV spinduliai sukelia fotodegradaciją – suardomi tarpmolekulinių grandžių cheminiai ryšiai. Dėl to šiltnamių plėvelė praranda lankstumą, skilinėja ir plyšta. Žalingą UV spindulių poveikį plėvelei neutralizuoja stabilizatorius, kuris atstato plėvelės molekulinius ryšius.
Nuo stabilizatoriaus kiekio iš esmės priklauso plėvelės patvarumas – kuo jo daugiau, tuo plėvelė ilgiau nesusidėvi. Tam tikras kiekis stabilizatoriaus dedamas į kokybiškas vienmetes šiltnamių plėveles, o ilgaamžės šiltnamių plėvelės stabilizuojamos trejiems metams – į jas dedama 5 kartus daugiau stabilizatoriaus. Kai kurios ilgaamžės plėvelės būna stabilizuotos net dešimčiai metų, tačiau toks ilgas laikas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Agronominiu požiūriu rekomenduotina keisti šiltnamių plėvelę kas trejetą metų, siekiant išvengti šiltnamyje įvairių augalų ligų ir kenkėjų dauginimosi.
Nerasojantis šiltnamis
Šiltnamiuose dažnai palaikoma aukšta santykinė drėgmė, todėl vandens kondensatas kaupiasi ant plėvelės paviršiaus. Susikondensavusių lašų vanduo atspindi saulės spindulius ir sumažina šviesos pralaidumą. Be to, krisdami ant augalų lapų lašai platina ligų sukėlėjus, o gausesni lašai gali sukelti lęšio efektą – nudeginti augalus. Tokią problemą galima spręsti dengiant šiltnamį ilgaamže plėvele su nerasojimo priedu, kuris neleidžia kauptis vandens lašeliams, juos „ištempdamas”. Ant plėvelės susiformuoja ištisas plonytis vandens sluoksnis (plėvelė būna šlapia), kuris gerai praleidžia šviesą ir netgi padidina šiltnamio termiškumo savybę – mažiau išleidžiama šilumos.
Kad nereiktų ravėti
Plėvelė šiltnamyje naudojama grunto mulčiavimui. Tam skirta ilgaamžė, mažiausiai 3 sezonus atlaikanti plėvelė gaminama 1-6 metrų pločio, juodos arba juodos ir baltos spalvos.
Juodos spalvos plėvelė skirta lauko kultūrų mulčiavimui (lauko agurkams, pomidorams, paprikai, braškėms, salierams ir kt.), o juoda ir balta – šiltnamio dirvos dengimui. Ilgaamžė plėvelė dirvos dengimui taip pat yra stabilizuota, atspari šalčiui, plyšimams ir pradūrimams – ant jos galima drąsiai vaikščioti ir dirbti. „Plėvelė dirvos dengimui populiarėja. Ja uždengti augalai geriau auga dėl palankesnio drėgmės ir temperatūros mikroklimato šaknų zonoje. Be to, lietus neišplauna maisto medžiagų, nereikia ravėti, auginama švaresnė produkcija”, – pataria M.Čižauskienė.