Lietuvos bankų patikimumui augant, taip pat veikiant indėlių draudimų garantijoms, vis daugiau šalies gyventojų savo santaupas įvairiomis taupymo formomis patiki bankams.
Šią dieną klasikinė pinigų taupymo forma indėliai vis dar sudaro didžiausią gyventojų santaupų dalį komerciniuose bankuose, tačiau kartu ryškėja tendencija santaupas laikyti kredito unijose su kartu dirbančiais ar šalia gyvenančiais žmonėmis.
Pasirinkus indėlius – populiariausią investavimo formą, kreditų unijos siūlo didesnes nei bankai indėlių palūkanas.
Šiuo metu didžiausias terminuotų indėlių palūkanas tarp stambiausių Lietuvos bankų suteikia bankas „Snoras”. Pasidėjus santaupas trims mėnesiams, galima tikėtis net 2,85 proc. palūkanų. Šiek tiek atsilieka „Sampo” bankas. Per tris mėnesius indėlis šiame banke padidės 2 proc. „Nord/LB Lietuva” suteikia 1,9 proc. palūkanų, o taupant „Hansabanke” bei Vilniaus banke, investicijos padidės vienodai – po 1,85 procento.
12 mėnesių – didesnis uždarbis
Pasidėję banke terminuotą indėlį, per metus galėtumėte uždirbti kiek daugiau procentų nuo padėtos sumos nei per tris mėnesius. Bankas „Snoras” ir per šį laikotarpį siūlo didžiausius dividendus – santaupos padidės 3,5 proc. Kiti bankai, lyderiaujantys šalies bankų rinkoje, siūlo daugmaž vienodas palūkanas: „Sampo” – 2,7 proc., Vilniaus bankas – 2,6 proc., „Nord/LB Lietuva” – 2,4 proc. bei „Hansabankas” – 2,3 proc.
Kredito unijos – dar daugiau
Tačiau dar didesnes nei bankai indėlių palūkanas siūlo kredito unijos. Šiandien Lieuvoje iš viso yra 64 kredito unijos, iš jų 55 priklauso centrinei kredito unijai ir veikia kooperaciniais pagrindais bei teikia savo nariams finansines paslaugas.
Klaipėdoje yra įsikūrusios tik dvi: Mėmelio taupomoji kasa bei Jūreivių kredito unija.
Šiuo metu Mėmelio taupomoji kasa gali pasiūlyti 3 proc. terminuotų indėlių palūkanų iki trijų mėnesių laikotarpiui bei 5 proc. palūkanas iki 12 mėn. laikotarpiui. Jūreivių kredito unija skiria 3,9 proc. palūkanų nuo 3 iki 5 mėnesių laiko tarpui, bei 4,8 proc. metinių palūkanų. Kaip teigia Mėmelio taupomosios kasos valdybos pirmininkas Henrikas Čepas, unijos gali leisti skirti tokias palūkanas, atitinkamai brangindamos ir paskolas.
– Taip pat yra mažesnės administracinės išlaidos, nėra to aparato su didžiuliais atlyginimais, kurį reikia išlaikyti. Yra tik keletas narių, dirbančių už atlyginimą. Pats kredito unijų principas yra kooperacija. Kiekvienas narys pažįsta kitą narį. Vieni nariai tuo metu, kai jiems pinigų nereikia, padeda, o kiti, kuriems reikia, paima. Ir tas paskolinimo būdas tuo yra paprastesnis nei bankuose, – pasakojo Henrikas Čepas.
Pasak jo, unijos skiria didesnį dėmesį smulkiesiems klientams:
– Jie didžiuosiuose bankuose yra užmiršti, pas mus jie yra gerbiami ir laukiami.
Kitos, dar visai neseniai įsikūrusios uostamiesčio unijos Jūreivių kredito unijos valdybos pirmininkas Vytautas Petrulis teigia, jog tik kiek galima didindamos indėlių palūkanas ir mažindamos paskolų palūkanas unijos galės išsilaikyti konkurencinėje kovoje su bankais. Anot jo, bankai gauna pakankamai pajamų ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, disponuodami nekilnojamuoju turtu.
Konkurencijos neįžvelgia
Olandijos pavyzdys, kur didžiausias „Prabobania” bankas būtent ir susikūrė susivienijus unijoms, bei kiti Vakarų Europos ir Amerikos pavyzdžiai rodo, jog kredito unijos gali būti reikšmingos bankų rinkos dalyvės. Tačiau „Sampo” banko Klaipėdos filialo direktorius Mindaugas Žilinskas nemano, jog šiandieną Lietuvoje kreditų unijos bankams yra rimti konkurentai.
– Kredito unijos šiuo metu yra daugiau lokalios institucijos, todėl bankai vis dar nejaučia stiprios konkurencijos. Tačiau minėtų įstaigų vaidmuo didėja. Kita vertus, indėlininkams, kurie patiki finansinėms institucijoms savo santaupas, pravartu pasidomėti, kas yra minėtų institucijų akcininkai, t.y. turėti bent pradinę informaciją apie jų kilmę, dydį ir veiklą. Dažniausiai šie kriterijai lemia finansinės institucijos patikimumą, kuris yra svarbus kiekvienam indėlininkui. Šiandien stambiausi Lietuvos komerciniai bankai yra dalis stambių Europos Sąjungos finansinių grupių, todėl jų patikimumas labai aukštas,– teigė „Sampo” banko Klaipėdos filialo direktorius Mindaugas Žilinskas.
Litų palūkanos nedidėja
Indėlių bei paskolų palūkanų normų dydį Lietuvos komerciniuose bankuose lemia padėtis tarptautinėse finansų rinkose. Pasak direktoriaus Mindaugo Žilinsko, pastaruoju metu yra pastebimos dvi skirtingos tendencijos: litų/eurų bei JAV dolerių palūkanų normos. Eurų palūkanos jau kuris laikas yra nusistovėjusios, todėl komerciniai bankai nekeičia siūlomų palūkanų už indėlius eurais ir litais. Tuo tarpu JAV dolerių palūkanos kyla tarptautinėse rinkose, o tai sąlygoja ir atitinkamus bankų veiksmus nuolatos kelti palūkanas už šios valiutos indėlius.
Gyvena rytdiena
Lietuviai šiandieną yra labiau linkę skolintis, nei investuoti. Bankai finansiškai pasitiki gyventojais bei įmonėmis ir noriai prisiimdami jų riziką skolina nemažas sumas. Viena sparčiausiai auganti, anot „Sampo” banko Klaipėdos filialo direktoriaus Mindaugo Žilinsko, yra būsto paskolų rinka. Tačiau, pasak jo, pastebima ir kita tendencija – nusistovėjus palyginti žemoms palūkanų normoms, indėlininkai ieško alternatyvių investavimo instrumentų, kurie leistų tikėtis didesnio pelningumo.
– Todėl ilgalaikio taupymo rinka taip pat įgauna pagreitį ir tikėtina, kad artimiausiais metais būtent čia koncentruosis komercinių bankų konkurencija bei atitinkamos inovacijos, – teigė direktorius Mindaugas Žilinskas.
Laukiama infliacija dėl euro įvedimo turėtų tik paskatinti gyventojus investuoti.
– Santaupos, laikomos neinvestuotų pinigų pavidalu, infliacijos periodu praranda dalį savo vertės. Todėl, augant infliacijai, reikia stengtis, kad pinigai bent jau neprarastų savo vertės. Tai iš dalies kompensuoja bankų mokamos palūkanos, taip pat investavimas į rizikingesnius bei potencialiai pajamingesnius instrumentus gali leisti ne tik kompensuoti galimą infliacinį nuvertėjimą, bet ir sudaryti prielaidas gauti papildomą investicinę grąžą.
Taip pat investavus galima laimėti dar ir tuo, jog valiutos keitimo Lietuvoje laikotarpiu nebereikės rūpintis litų keitimu į eurus, o kartu ir nepareikalaus papildomų mokesčių už vis dar egzistuojantį eurų ir litų keitimą.
Neringa Maciūtė