Naftos ir degalų kainoms šiuo metu vis mušant naujus rekordus, Lietuvos Respublikos vyriausybės vadovas A. M. Brazauskas sako neturįs strategijos, kaip išbristi iš šios degalų kainų krizės.
Tačiau paprasti Lietuvos vairuotojai mato paprastą sprendimą, -tai suskystintų naftos dujų (LPG) naudojimą, kaip automobilinį kurą. Drastiškai didėjant benzino ir dyzelino kainoms, jo parduodama vis mažiau, nes vairuotojai keičią šią kuro rūšį į kitą t.y. LPG, o taip pat masiškai pasienio rajonuose naudoja kontrabandinį kurą, kas šešėlinio pasaulio atstovams suneša didžiulius pelnus, tuo tarpu degalų gamintojai, neuždirbtus pelnus siekia kompensuoti didindami LPG kainas. T.y. sąžiningas vairuotojas, investavęs nemažus pinigus į automobilinę dujinę įrangą (800- 4000lt), yra priverstas savo sąskaita kompensuoti naftos produktų gamintojų neuždirbtus pelnus, valstybės dėl kuro kontarbandos nesurinktus akcizo mokesčius.
Kyla klausimas ar LPG geriau nei kitos kuro rūšys, bei kodėl jis galėtų ir turėtų kainuoti pigiau.
Remiantis Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais LPG yra švaresnis kuras, nei benzinas ir gerokai švaresnis nei dyzelinas. LPG varomi automobiliai išmeta į aplinką apie 20 procentų mažiau CO2, nei benziniai. Lyginant LPG ir dyzelinu varomų automobilių keliamą taršą galima pažymėti, kad jų CO2 keliama tarša yra panaši, tačiau 1 dyzelinis automobilis prilygsta prilygsta 20 LPG varomų automobilių lyginant išmetamų azoto oksidų (NOx) ir prilygsta net 120 automobilių varomų LPG lyginat pagal į aplinką išmetamas kietąsias daleles LPG automobilių. Reikėtų priminti, kad NOx ir kietosios dalelės labiausiai teršia apatinius atmosferos sluoksnius, kurias mes kvėpuojame. Tuo galime įsitikinti atsidarę automobilio langą stovint automobilių „kamštyje”. Kyla retorinis klausimas ar vyriausybė tikrai sistemingai siekia savo programoje įrašyto tikslo – aplinkos užterštumo mažinimo, bet vyriausybės vadovas, kaip žinia „kamščiuose” nestovi.
Dabar apie kainas – šiuo metu didžiausius degalinių tinklus valdančių „Statoil” ir „Luikoil” įmonių degalinėse LPG kainos siekia 1,55 Lt., tuo metu, kai Belgijoje ir Olandijoje dujos kainuoja nuo 1,20 iki 1,50 Lt. kyla klausimas Kodėl Lietuvos vairuotojai yra gaudami 6 – 10 kartų mažiau pajamų, už LPG turi mokėti daugiau?
Tikslumo dėlei priminsime, kad LPG tai nėra gamtinės dujos, kurias perkame iš kitų šalių, o yra šalutinis naftos išgavimo ar perdirbimo produktas, t.y. gamybinė atlieka, kuri susidaro AB „Mažeikių nafta” perdirbant naftą.
Sparčiai augančiai Lietuvos ekonomikai, yra gyvybiškai būtina kad pagrindiniai kuro resursai kainuotų kuo pigiau, kitaip bus neišvengta didelės infliacijos, ekonomikos augimo lėtėjimo, bei kitų neigiamų ekonominių-socialinių padarinių.
Valstybė kompensuoja gyventojams dalį pinigų sumos, sumokėtos perkant kompiuterius ar jų programinę įrangą. Tai sveikintinas žingsnis, tačiau ar nevertėtų kompensuoti gyventojams, ir už sumontuotą automobilinę dujų įrangą? Tada visi važinėtume pigiau, ekologiškiau, mažesnės pinigų sumos iškeliautų į užsienį (Rusiją) už perkamą naftą. Tačiau tokia situacija būtų naudinga ne visiems: kristų nelegalių degalų kontrabandininkų pelnai, naftos perdirbėjai taip pat nesuinteresuoti mažesniais pelnais, o ir pati vyriausybė suinteresuota papildomomis biudžeto pajamomis t.y. Vyriausybė nėra suinteresuota pažaboti išaugusio naftininkų pelno, kadangi dalinasi juo kartu su naftos perdirbėjais.
Kitų Europos sąjungos valstybių vyriausybės skatina šių pigių ir ekologiškai švarių degalų naudojimą: Didžioji Britanija LPG varomi automobiliai miestuose statomi nemokamai, o stovėjimo aikštelėse siūloma 50 procentų nuolaida. Kaimyninėje Lenkijoje vyriausybė leido ir padėjo įdiegti gamtinėmis dujomis varomų automobilių technologija, kuri leidžia važinėti dar pigiau nei LPG, Olandijoje buvo remiamas dujų įrangos montavimas.
Norisi paklausti: ponas premjere, kada pradėsite rūpintis Lietuvos gyventojų gerove?
Svaigedas Stoškus, Vidas Urbonavičius,
Naujosios viešosios vadybos fondas
nuneblogai pavare
ka noresiu ta darysiu