Briuselyje įvyko pirmasis naujai sukurtos Europos Sąjungos šalių narių vyriausybių atstovų grupės susitikimas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų laisvam darbuotojų judėjimui iš naujųjų šalių narių. Lietuvai šiame susitikime atstovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamento direktorė R.Kazlauskienė.
Tokios grupės sukūrimą nulėmė poreikis keistis informacija bei įvertinti pereinamojo laikotarpio taikymo patyrimą, kadangi artėja antroji stadija – 2006 m. gegužės 1 d., kuomet pereinamąjį laikotarpį taikiusios ES senbuvės turės apsispręsti, ar norės pratęsti jo taikymą (pereinamojo laikotarpio formulė 2 + 3 +2 metai). Europos Komisija itin domisi, ar tikrai pereinamasis laikotarpis pasitvirtino.
Pradėdamas susitikimą Europos Komisijos darbo ir socialinių reikalų komisaras V.Špidla pabrėžė, jog ES šalys narės, kurios netaikė pereinamojo laikotarpio, nesusilaukė imigrantų masinio antplūdžio iš 2004 m. gegužės 1 d. tapusių ES narėmis šalių.
Susitikime dalyvavę socialiniai partneriai – profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai išsakė savo nuomones dėl pereinamojo laikotarpio taikymo praktinių ir techninių aplinkybių. Tenka pripažinti, jog dauguma kalbėjo apie nepasiteisinusias baimes, ir apie tai, jog pereinamasis laikotarpis sudarė prielaidas nelygybei ir sukūrė dvi darbuotojų klases.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė teigė, jog su jais nebuvo konsultuojamasi nei prieš įvedant pereinamąjį laikotarpį, nei dėl jo pratęsimo. Dauguma profesinių sąjungų atstovų pasisakė prieš pereinamojo laikotarpio taikymą.
Darbdavių atstovai iš senbuvių laikėsi įvairių pozicijų: vieniems pereinamojo laikotarpio priemonės padeda bent kiek išvengti augančio nedarbo, konkurencijos, kitiems tokios priemonės riboja galimybes susirasti trūkstančios darbo jėgos.
Sprendžiant pagal senbuvių šalių vyriausybių atstovų pasisakymus, galima įžvelgti kol kas tik tokias pozicijų tendencijas, kurias jų vyriausybės turės oficialiai patvirtinti iki kitų metų pavasario:
– Ir toliau tikisi taikyti pereinamąjį laikotarpį;
– Kol kas nepriimtas sprendimas dėl tolesnio pereinamojo laikotarpio taikymo;
– Svarsto galimybę atsisakyti taikyti pereinamąjį laikotarpį.
Savo išankstines (ir kol kas vyriausybių bei parlamentų oficialiai neaprobuotas) nuomones dėl pereinamojo laikotarpio būtinumo dauguma atstovų grindė pastaruoju metu jų šalyse ženkliai išaugusiu nedarbu, smarkiai padidėjusiu naujų smulkių įmonių steigimusi. Ir šiuo metu tokios diskusijos daugelyje šalių dar tik prasideda.
2006 m. sausio mėn. Europos Komisija žada pristatyti pranešimą apie migracijos srautus tarp visų 25 ES šalių narių, kuris rengiamas iš nacionalinių statistikos biurų gaunama informacija. Daugelis šalių pabrėžė, jog šis pranešimas įtakos jų sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio taikymo.
2004 – 2005 m. pereinamojo laikotarpio praktiškai netaikė tik trys senosios valstybės narės – Airija, Didžioji Britanija ir Švedija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija