Lietuviai nedalyvavo Nemuno kautynių 85-osioms metinėms skirtose iškilmėse, kurios sekmadienį buvo surengtos Palenkės vaivadijos Berzninko parapijos kapinėse, nors buvo į jas pakviesti. Viena iš to priežasčių – konfliktas, susijęs su paminklo mūšyje žuvusiems lietuviams statymu.
Kaip rašo naujienų agentūra PAP, Nemuno kautynės buvo Lenkijos kontrpuolimo prieš bolševikus 1920 metais sudedamoji dalis. Venas iš šių kautynių epizodų buvo Seinų mūšis su lietuviais 1920 metų rugsėjo 22-23 dienomis, per kurį žuvo daug kareivių. Tai buvo daugiausia aukų pareikalavusios lenkų ir lietuvių kovos abiejų tautų istorijoje.
Iškilmės Berzninke turėjo būti pirmasis bendras Nemuno kautynių minėjimas. Lietuvos Respublikos konsulei Seinuose Aušrai Černevičienei pareiškus, kad lietuviai nedalyvaus renginyje, lenkai per iškilmes šio sprendimo nekomentavo.
Abiejų šalių susitarimu lietuviai prieš dvi savaites pradėjo statyti Berzninko kapinėse paminklą 1920 metų mūšyje žuvusiems savo tautiečiams. Berzninko parapijos klebonas teigia, kad jie nesilaiko techninio projekto ir nori pastatyti paminklą pagal ankstesnį projektą, kuriame buvo numatytas aukštesnis postamentas.
Lietuviai teigia nedalyvavę iškilmėse todėl, kad juos įžeidė tai, jog „Panerių šeimos” draugija prieš kelias dienas tose pačiose kapinėse pastatė kitą paminklą, skirtą lenkams, kuriuos Paneriuose Antrojo pasaulinio karo metais esą nužudė lietuvių šauliai. Pasak lietuvių, draugija klastoja istoriją, skelbdama juos lenkų žudikais.
Draugijos veikėjai teigia, kad paminklo atsiradimas atsitiktinai sutapo su lietuvių paminklo statymo darbais.
2005-09-19 14:57