Pasaulyje – apie milijoną sergančių. Kasmet – apie 350 tūkst. naujų ligos atvejų. Kasmet mirtis pasiglemžia daugiau nei 200 tūkstančių.
Tokie yra skaičiai, iliustruojantys limfmazgius pirmiausia pažeidžiančio kraujo sistemos vėžio – limfomos – plitimą. Tačiau ši liga išgydoma.
Bilietas į gyvenimą
„Susirinkome čia, kad pasakytume vienam kitam: „Mes esame”, – pasaulinę limfomos dieną, praėjusį ketvirtadienį, į Jūrininkų ligoninės salėje susirinkusius sergančiuosius šia liga, jų artimuosius bei medikus kreipėsi Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas” narė Dalia Bielskytė.
Prieš aštuonerius metus susirgusi limfoma, bet per metus pasigydžiusi Dalia papasakojo, jog bendrija Lietuvoje įkurta 2002 metais, bet Klaipėdoje savo veiklą pradėjo tik šiais metais.
Susiburti verčia problemos bei rūpesčiai, su kuriais sergantieji turi susidurti. „Jei šios problemos nebus išspręstos, ligonių baigtis viena – mirtis. Nėra pasirinkimo”, – sakė ji.
O tos problemos – nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos valdininkų dėmesys, labai brangus ir ilgas gydymas, reikalingų medikamentų ir informacijos apie simptomus stoka.
„Reikia burtis todėl, kad po vieną negalėsim taip garsiai pasakyti, ko mums reikia. Labai dažnai ministerijoje pasiklysta popieriai, nes žmonės nežino, kad tas popierius mums – bilietas į gyvenimą”, – kalbėjo D. Bielskytė.
Susiduria kasdien
Limfoma – kraujo sistemos vėžys, pirmiausia pažeidžiantis limfmazgius. Negydomos kai kurios jo rūšys gali baigtis mirtimi per pusę metų.
Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Romualdas Jurgutis su sergančiaisiais limfoma ir kitomis kraujo ligomis susiduria kasdien. Jo vadovaujamame skyriuje apie 70 proc. gulinčių pacientų serga vėžinėmis kraujo ligomis.
Limfomų, informavo jis, yra apie 30 rūšių, kiekviena rūšis turi savo porūšius… Atlikus brangius limfos tyrimus ir nustačius diagnozę, sudaroma individuali gydymo schema. Kad gydymo eigoje ligonis neužsikrėstų infekcija, galinčią lemti net mirtį, jam profilaktiškai leidžiami ir plataus spektro antibiotikai. Visiškai sumažėjus kraujuje leukocitų, tenka skirti stimuliuojančius.
Vaistai brangūs
„Problema, kad sergantiesiems onkohematologinėmis ligomis ir antibiotikai, ir stimuluojantys faktoriai, ir kiti kasmet atsirandantys nauji vaistai yra labai brangūs. Kol kas gelbsti tai, jog trims Lietuvos hematologiniams skyriams vaistai skiriami centralizuotai”, – pasakojo gydytojas.
Tačiau dr. R. Jurgutis sunerimęs – pasigirdo kalbų, esą žadama šią programą nutraukti. Tokiu atveju sergantiesiems iškiltų reali grėsmė, nes Ligonių kasų skiriamų pinigų visiems vaistams neužtektų. Tų, kurie gaunami, užtenka tik skysčiams, tirpalams nupirkti – norint neutralizuoti chemijos poveikį – per dieną jų kai kuriems ligoniams bene po tris litrus sulašinama. O dar reikia migdomųjų, raminamųjų…
„Jei ministerija nebepirks vaistų centralizuotai, reikės uždaryti skyrių,” – pesimistiškai pranašavo daktaras.
Bėda ir ta, kad nauji imunoterapiniai vaistai prieinami ne visiems. Kitąmet Sveikatos apsaugos ministerija naujiems vaistams planuoja skirti apie 2,5 mln. litų, tačiau už tokią sumą tegalima padėti tik apie šešiasdešimčiai pacientų.
Dažniau tikrintis kraują
Dr. R. Jurgučio pateiktais duomenimis, Klaipėdoje per metus diagnozuojama apie 50 – 60 naujų onkohematologinės ligos atvejų. Trečdalis šių ligonių miršta, apie 70 proc. išgydoma visiškai arba liga ilgesniam ar trumpesniam laikui sustabdoma.
Kuo anksčiau liga diagnozuojama – tuo daugiau vilties pasveikti. „Kuo didesnė navikinė masė, juo vėliau diagnozuojama – tuo sunkiau nugalėti ligą, – pasakojo daktaras. – Štai vienai merginai vienas guzas kakle buvo 10 metų, ir staiga per metus atsirado visur, liga išplito. Kad būtų atėjusi anksčiau, tą guzą parodžiusi… Buvo pas chirurgą, tas pačiupinėjo, pasakė, kad kol nedidėja, tegu būna, nieko čia tokio…”
Nėra lengva ligą laiku įtarti, nes sergant limfoma ar kita vėžine liga žmogui nieko neskauda. Pirmieji simptomai – neskausmingi dariniai kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje, vėliau liga gali pasireikšti apetito netekimu, svorio kritimu, nuovargiu, stipriu prakaitavimu arba karščiavimu, pasikartojančiu dusuliu, viso kūno niežuliu. Gydytojas R. Jurgutis ragintų žmones bent kartą metuose, o geriau – dukart, pasitikrinti kraują pas bendrosios praktikos gydytoją. Jei nustatomas koks „nenormalumas” – tikrintis kraują dažniau, sekti, kol jis susireguliuos.
Reikalingi donorai
Hematologijos skyriuje apie 10 pacientų kasdien prireikia donorų kraujo. Tačiau kraujo, – apgailestavo daktaras R. Jurgutis, trūksta. Kad jo pakaktų, tenka vis arginti, kad donorais taptų ligonio artimieji, giminės ar kaimynai.
„Per mažai šiai problemai skiriama dėmesio mokyklose. Nuo mažens turime stengtis vaikams įskiepyti, kad reikia duoti kraujo nemokamai – juk vieną dieną ir tau pačiam gali jo prireikti.”
Genovaitė Privedienė