Gimstamumo neskatina ir didesnės pašalpos

Naujagimius registruojančiame uostamiesčio Civilinės metrikacijos skyriuje beveik nebepasirodo šeimos, norinčios pranešti apie gimusį trečią ar ketvirtą vaiką šeimoje. Beveik prieš dešimtmetį smukęs gimstamumas iki šiol stabilus. Tiksliau, stabiliai mažas.

Per šiuos metus Klaipėdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota per tūkstantį naujagimių.

Pasak skyriaus vyr. inspektorės Irenos Zabulienės, palyginti su pastaruoju dešimtmečiu, gimimų gerokai sumažėjo. Naujagimių pastebimai mažėti pradėjo prieš aštuonerius metus.

I. Zabulienės teigimu, kūdikio užregistruoti atėję tėvai, išgirdę palinkėjimą dar kartą čia sugrįžti, garsiai suabejoja, ar to norėtų. Daugelis jų, susilaukę pirmagimio ar antrojo vaiko, nemano, kad ryžtųsi turėti didesnę šeimą.

Pagrindine priežastimi tėvai nurodo žemą pragyvenimo lygį – esą ir vieną ar du vaikus šiais laikais išlaikyti nėra lengva. Beje, skyriaus duris dažniau praveria jaunesni tėvai.

Nevaisingumas – ne priežastis

Klaipėdos ligoninės akušerijos ginekologijos departamento vadovas Algimantas Fabijonavičius sako esąs nuliūdintas ne sumažėjusio gimdymų skaičiaus, o to, kad nemažėja gimdančių vaikų.

Taip jis vadina 14-16 metų paaugles, tampančias mamomis. Štai šių metų pradžioje kūdikio susilaukė jauniausia mama – jai tuomet buvo tik keturiolika.

Pasak A. Fabijonavičiaus, apskritai gimimų skaičiaus nedidina tai, kad dabar moterys gali dažniau pasirinkti nejautros ar nuskausminimo priemones, palengvinančias gimdymo kančias.

Be to, ir medikai pacientei bando paaiškinti, kad tokios priemonės ne visada būtinos. „Bet koks nuskausminimas susilpnina stangas. Gimdymo skatinimas ar bet kokie kiti vaistai nėra nekalti”, – teigė A. Fabijonavičius, pažymėjęs, kad materialiai geriau aprūpintos moterys palengvinti gimdymą pageidauja dažniau nei kitos.

Anot jo, nevaisingumas dabar aktuali problema visame pasaulyje, tačiau jis nepritaria nuomonei, kad tai viena iš sumažėjusio gimstamumo priežasčių.

Medicinos literatūros duomenimis, dėl šeimos nevaisingumo kaltė dažnai tenka abiem: ir vyrui, ir moteriai. „Dažnai būna tokia kombinacija: jei kažkas negerai su vyro sperma, tai kažkas negerai būna ir moteriai. Gal jie nėra visai nevaisingi, tačiau šeima negali susilaukti vaikų”, – sakė A. Fabijonavičius.

Be to, jo teigimu, daugėja moterų, gimdančių dėl pašalpų. Arba tų, kurios nelabai turi iš ko išlaikyti vaikus.

Gimdo, nes myli vaikus

Tačiau vaiko krizių centro socialinė darbuotoja Jolanta Kasnauskienė nemano, kad padidėjusios pašalpos skatina moteris iš socialinės rizikos grupės turėti daugiau vaikų. Esą tokių moterų gimdymų skaičius išlieka stabilus.

J. Kasnauskienės teigimu, gyvenančios iš pašalpų moterys dažniausiai aiškina, jog gimdo todėl, kad myli vaikus. Socialinė darbuotoja mano, jog taip tik teisinamasi. Paprastai tokios moterys būna mažiau išprususios ir nenaudoja apsisaugojimo priemonių.

Materialinis saugumas – svarbu

Dalis moterų pirmajam gimdymui ryžtasi sulaukusios 30 ar 35 metų. Pasak A. Fabijonavičiaus, dažnai tai jau tvirtą pagrindą po kojomis turinčios bei karjeros siekiančios moterys.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos centro klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Svetlana Vasiliuk mano, kad dirbanti būsimoji mama, susiruošusi gimdyti, dabar jaučiasi saugiau nei anksčiau.

Anot jos, pagimdžiusioms moterims moka ir Socialinės paramos centras, ir „Sodra”. Be to, vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui nuo 750 Lt išaugo iki tūkstančio litų.

„Jaunai šeimai gal dabar lengviau apsispręsti gimdyti”, – spėjo S. Vasiliuk. Tiesa, ji negalėjo atsakyti, ar dėl padidėjusių išmokų padaugėjo gimdymų. Jeigu ir taip, tai labai nežymiai.

Netinkama politika

„Demografinė politika gali turėti įtakos gimstamumui, jei yra protinga”, – mano Klaipėdos universiteto profesorius Stasys Vaitekūnas.

Ne kartą dirbęs įvairiose demografinėse komisijose, studijavęs šią sritį Čekijoje, S. Vaitekūnas mano, kad Lietuvoje išmokos gimus vaikui yra gėdingai mažos, o pirmojo kūdikio gimimas beveik neremiamas. Profesoriaus nuomone, turėtų būti atvirkščiai: jaunai šeimai sunkiausia susilaukus pirmagimio, tad ir parama turėtų būti didžiausia.

Čekijoje demografinė politika tokia: pirmojo vaiko gimimas remiamas nežymiai, antrojo – skiriama didelė parama, trečiojo – dar didesnė. Valstybė tokiai šeimai taip pat kompensuoja dalį perkamo būsto bei paimtų kreditų.

Beje, ten labai naudinga turėti tris pametinukus. Tokiu atveju pašalpos būna didelės, o mama gali sėdėti namuose ir neleisti vaikų į darželį.

Nepaisant šių pavyzdžių, S. Vaitekūnas teigia, kad nerealu galvoti, esą padidinus išmokas išaugs gimstamumas. Anot profesoriaus, pasaulio praktika rodo, jog taip nenutinka, nes materialinė padėtis esą įtakos vaikų skaičiui neturi.

Turtas paprastai siejamas su išsilavinimu, ir aukštas pareigas einanti moteris nenori gimdyti bei daryti pertrauką karjeroje. Štai vokiečiai paskaičiavo, kad net metus nedirbusiai stenografininkei prireikia antra tiek laiko, kad galėtų tik pasivyti koleges.

Tauta išnyks dėl „bezdėjimo”

Pasak S. Vaitekūno, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje, nors ir pavėluotai, praėjo seksualinė revoliucija. Pasekmės – jaunimas gyvena „susidėjęs”. Profesorius įsitikinęs, taip gyvenantys jaunuoliai nenori kūdikio. Mergina bijo likti vieniša motina, o vyras baidosi atsakomybės.

Manoma, kad gyvenant nesusituokus gimsta 30 proc. šalies kūdikių. Jei kartu gyvenančios šeimos būtų įregistravusios santuoką, vaikų gimtų dvigubai daugiau, mano pašnekovas. Beje, daugiau nesantuokinių vaikų gimsta kaime. Miesto merginos labiau išprususios, tad žino, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo.

Demografiją dėstantį S. Vaitekūną kiek nustebino studentų atsakymai, kad abortai – viena iš apsisaugojimo priemonių. Vienu metu abortų ir gimimų skaičius buvo tolygūs, tad galima spėti, kad jei negimę kūdikiai būtų išvydę pasaulį, gimstamumas būtų kur kas didesnis.

„Nesuprantu, kodėl juokiamasi iš tarybiniais laikais buvusio motinos kulto, – stebėjosi profesorius. – Šiandienos gyvenime matome „mises”, seksualias gražuoles, bet niekas nesidžiaugia gatve mažylius vedančia motina”. Čia esą didelis švietimo sistemos trūkumas.

S. Vaitekūnas nemano, kad grįš laikai, kai lietuvių šeimoje augantys penki vaikai buvo įprasta. Amerikoje turtingos šeimos augina kuo daugiau mažylių, nes vaikas tapo vertybe.

„Jei lietuvių tauta išnyks, tai tik dėl to, kad negerbiame savo kalbos ir tradicijų. Šiandien nebegiedame „Ilgiausių metų”, o angliškai traukiame „happy birthday”. Taip ir bezdame”, – sakė profesorius.

Trečias vaikas – „netyčiukas”

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje apsilanko labai nedaug šeimų, registruojančių trečiąją ar ketvirtąją savo atžalą. Statistinė lietuvių šeima augina vieną ar du vaikus.

Klaipėdos ligoninėje šnekintos gimdyvės, susilaukusios trečiojo vaikelio, prisipažino, kad pirmieji vaikai buvo planuoti, o štai trečiasis – „netyčiukas”.

33 metų Ita sakė ilgai svarstė, ar ryžtis trečiajam gimdymui. Labiau nei dabartinės materialinės sąlygos gąsdino nežinomybė ir baimė, kas laukia po dešimties metų. Anot moters, nerimą kėlė ir tai, kaip reikės spėti kartu prižiūrėti namuose lakstantį dar vieną, pirmąjį gimtadienį neseniai atšventusį mažylį.

Jurgita iš Drevernos juokavo, kad bandė tol, kol gims berniukas, tad būsimas trečiasis vaikas šeimos neišgąsdino. Namie jau auga dvi mažametės mergaitės, tad 25 metų mama sakė tuo pačiu vargu užauginsianti ir trečiąjį – „džiaugsmą tėčiui”.

Sandra Lukošiūtė