Nuo liepos 1-os dienos Lietuvoje įsigalioja naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Keletas sunerimusių invalidumo grupę turinčių neįgaliųjų skambučių paskatino pasidomėti, ar nepablogins šis įstatymas negalią turinčių žmonių padėties.
Pakomentuoti šio įstatymo nuostatas sutiko Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Tulabienė.
Naujas požiūris į neįgalųjį’ff’ff
„Naujasis įstatymas tikrai neturėtų pabloginti nei socialinės, nei materialinės neįgaliųjų padėties, – optimistiškai nusiteikusi J. Tulabienė. – Tuolab kad sukurtas jis siekiant šią padėtį pagerinti, o ne pabloginti, užtikrinti lygias neįgaliųjų teises, sudaryti lygias galimybes. Įstatymas įpareigoja visus neįgaliųjų klausimus spręsti su jų pačių dalyvavimu”.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, kuris pakeis iki tol nuo 1991 metų galiojusį Invalidų socialinės integracijos įstatymą, – pasakojo valdininkė, – visų pirma norėta įtvirtinti naują požiūrį į žmogų. Senąsias žmogų žeidžiančias sąvokas „invalidas”, „invalidumas” įstatyme pakeičia naujos – „neįgalusis”, „neįgalumas”, „darbingumo lygis”.
Akcentuodama įstatymu įteisintas naujas neįgalaus žmogaus galimybes, pašnekovė sakė: „Neįgalus žmogus galės pats rinktis, ką jis nori ir sugeba daryti. Įstatymas jam padės tai įgyvendinti”.
Įstatymo nuostatos yra suderintos su neįgaliųjų organizacijomis, su visomis suinteresuotomis institucijomis, atsižvelgta į visas pastabas, pasiūlymas.
Darbingumo lygis
Didžiausia žmones gąsdinanti naujovė yra ta, kad darbingo amžiaus žmonėms bus nustatoma, kaip iki šiol, ne invalidumo grupė, o išlikęs darbingumo lygis.
Darbingumo lygis – asmens pajėgumas realizuoti anksčiau įgytą ar naujai įgyti profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.
Jei asmeniui bus nustatytas nuo 0 iki 25 proc. darbingumas – toks asmuo bus laikomas nedarbingu ir tai atitiktų dabar galiojančią pirmąją invalidumo grupę. Jei darbingumas sieks 30 – 55 proc. – asmuo bus laikomas iš dalies darbingu. Tai atitiktų antrąją dabar galiojančią grupę. Išlikusį 60 – 100 proc. darbingumą galima prilyginti dabar galiojančiai trečiajai invalidumo grupei ir jis reikštų žmogų esant darbingą.
Asmenims iki 18 metų pagal naująjį įstatymą bus nustatomas neįgalumo faktas, kuris pagal negalios sunkumą skirstomas į tris laipsnius.
Darbingumo lygis bus nustatomas panaudojus visas galimas medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemones. Nustatant darbingumo lygį bus remiamasi gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.
Nuo nustatyto darbingumo lygio priklausys ir neįgaliajam skirtos pensijos dydis.
Pereinamasis laikotarpis
Artimiausią dvejų metų laikotarpį, paaiškino J. Tulabienė, galios ir senoji, ir nauja sistemos – ir invalidumo grupės, ir darbingumo lygiai.
Su naująja sistema pirmiausia susidurs tie, kuriems neįgalumo faktas ar darbingumo lygis bus nustatomas pirmą kartą arba kuriems pradėjus galioti naujajam įstatymui pasibaigs nustatytasis invalidumo grupės terminas.
Neįgalieji, kuriems invalidumas buvo nustatytas neterminuotas, galės niekur nesikreipti, jų invalidumas bus automatiškai prilyginamas atitinkamam darbingumui ir skirtos išmokos išliks ne mažesnės kaip ir anksčiau.
„Visi žmonės tikrai neturi eiti ir performinti savo neįgalumą – ir fiziškai komisijos to nepajėgs padaryti, ir to įstatymas nereikalauja”, – sakė valdininkė.
Pataria netylėti
„Mus įstatymo leidėjai tikina, kad žmogui materialinė situacija pradėjus galioti įstatymui neturėtų pablogėti. Bet gyvenimas yra gyvenimas, gali pasitaikyti visokių atvejų. Tada žmogus galėtų kreiptis į mus, Socialinės paramos skyrių, arba į tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri nagrinės atvejus, kuriais žmogus nebus patenkintas. Reikia bendrauti ir aiškintis”, – sakė valdininkė.
Genovaitė Privedienė