Sėkmės garantas – AMB

AMB ir PST – neišskiriami

Visi statybos užsakymai, kuriuos gauna Panevėžio statybos trestas (PST), drąsiai gali būti vadinami aukso kasyklomis.

Panevėžio statybininkų sėkmės garantas – savas žmogus, vadovaujantis Vyriausybei.

Ir verslininkai, ir paprasti žmonės dar praėjusiame amžiuje pastebėjo taisyklę be išimčių – kuo aukštesnį postą užima AMB, tuo pelningesnius užsakymus gauna PST.

Panevėžio miesto reikalai klostosi ypač sklandžiai, jei tie užsakymai yra valstybiniai. Ne ką mažesnį norą PST rodo ir tada, kai reikia pasiraitoti rankoves ir privačiame sektoriuje. Viskas – labai apsimoka.

Broliai surėmė pečius

Jau daug metų žmonės vieni kitiems kaip viešą paslaptį pasakoja, kad Panevėžio statybos bendrovę neva valdo premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas.

Kalbama, kad tai daryti jam padeda brolis Gerardas Brazauskas, kurio oficialiuose PST akcininkų sąrašuose, žinoma, nėra.

Apie G.Brazauską viešai galima išgirsti tik kaip apie, pavyzdžiui, Statybos industrijos asociacijos prezidentą.

Pinigų visada randa

Naujausias pavyzdys stebina. Kol šalies vadovas Valdas Adamkus viešėjo JAV, PST darbininkai remontavo jo kabinetą, rūmų sales, kiemą, Prezidentūros fasadą.

Institucijos ižde šiems darbams lėšų nebuvo numatyta. Bet už atliktą užsakymą, be abejo, netrukus bus sumokėtas beveik milijonas.

PST nuolat gauna milijoninių užsakymų ir valdžios pamėgtame Turniškių rajone, kur yra valstybės vadovų rezidencijos. Panevėžiečiams be konkurso atiteko užsakymas rekonstruoti už 2,4 mln. litų prezidento A.Brazausko rezidenciją Turniškėse ir užbaigti Svečių namų remontą.

„Ekstra žinios” pateikia informaciją apie dalį statybų užsakymų, kuriuos A.M.Brazauskui esant valdžioje gavo PST:

97 milijonai litų. Už tiek, praėjusią vasarą laimėjus „Panevėžio energijos” skelbtą konkursą, bus statoma kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė.

120 milijonų litų. Skaičiuojama, kad maždaug tiek atsieis Valdovų rūmų projektas.

100 milijonų litų. Maždaug tiek kainuos Prezidentūros rūmų ansamblio remontas. Nuo pat pradžių daugumą darbų, kuriuos 1993 metais būdamas prezidentu inicijavo A.M.Brazauskas, atlieka PST. Rūmai jau įsisavinę apie 80 proc. visų numatytų investicijų. Prezidento pareigas einant A.M.Brazauskui, trestui buvo sumokėta 22,2 milijono litų. Vėliau patikrinimą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad bent 2 milijonai – „išplauti”. Statybininkai nepagrindė šių išlaidų nei argumentais, nei dokumentais.

19 milijonų litų. Tiek kainavo Ignalinos atominės elektrinės laikina radioaktyvių atliekų saugykla.

19 milijonų litų. Tiek kainavo bendrovės „Litmalt” užsakytas naujas salyklo fabrikas Panevėžyje.

34 milijonai litų. 2003 metais PST priklausė konsorciumui, kuris laimėjo konkursą atlikti tokios vertės darbus rekonstruojant sostinės Konstitucijos prospektą.

40 milijonų litų. Legendinės Vilniaus Centrinės universalinės parduotuvės rekonstrukcija.

54 milijonai litų. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” tiek išleido nuo 1996 iki 2003 metų gegužės, kad būtų rekonstruoti visi geležinkelio stoties keleivių rūmai. Peronų ir tunelių rekonstrukcijai buvo numatyta dar apie 50 milijonų litų.

12 milijonų litų. Už tokią sumą bendrovė atliko įvairių statybos darbų, atstatydama 2002 metų gaisro suniokotą „Ekrano” gamyklos cechą.

20 milijonų litų. Ši suma investuota į požeminio garažo statybą pačiame Vilniaus centre, po Savivaldybės aikšte, esančia priešais Vyriausybės rūmus. Beje, nors Vilniaus savivaldybės konkurse PST siūlė ne mažiausią kainą, tačiau konkurentai liko it musę kandę. „Atmesti pigiausią konsorciumo „Mūras ir ko” pasiūlymą, nes rangovas pasiūlė kainą, daugiau nei 30 proc. mažesnę už skaičiuojamą ir jos nepagrindė”, – rašoma konkurso komisijos protokole.

33 milijonai litų. Tiek buvo investuota į kauniečių kompanijos „Senukai” prekybos centro statybą 2002 metais Vilniuje, Ukmergės gatvėje.

8,2 milijono litų. Tiek parodų centrui „Litexpo” 2002 metais kainavo pastatyti modernų 5-ąjį paviljoną. Beje, kiek anksčiau statydami 4-ąjį „Litexpo” paviljoną, Panevėžio statybininkai konkurse nušlavė net 18 konkurentų.

5 milijonai litų. Tokia vertė komplekso, kuris iškilo sostinės Žvėryno rajone rekonstravus XIX amžiaus malūną ir „pridūrus” daugiabutį.

3,5 milijono litų. Už tiek prieš penkerius metus rekonstruota sostinės S.Daukanto aikštė, esanti priešais Prezidentūrą.

Kas pakvietė slidinėti?

Šių metų pradžioje juodi debesys susitvenkė virš sostinės savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovo Lino Naujokaičio.

Paaiškėjo, kad bendrovės „Panevėžio keliai”, kuriai priklauso ir PST, užsakytu reisu į Italiją sausio pradžioje skrido ir šis savivaldybės pareigūnas.

L.Naujokaitis prisipažino per atostogas vykęs slidinėti į Italiją, o į kelionę jį pakvietė draugai.

Tačiau tų draugų jis neįvardijo.

„Panevėžio kelių” pernai įsteigta nekilnojamojo turto plėtros antrinė įmonė „Realtus” Vilniuje stato ne vieną didelį objektą.

Gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus čia stato generalinė rangovė – „Panevėžio kelių” valdoma įmonė Panevėžio statybos trestas.

Tuo tarpu L.Naujokaičio vadovaujamas departamentas kuruoja investicinių projektų, statybų leidimų, žemės duomenų administravimo, planavimo, apskaitos ir sutarčių bei kitus reikalus.

Schemos – labai paprastos

Kaip gaunami valstybiniai užsakymai, niekam aiškinti nereikia. Skelbiami visokie konkursai, nešiojami užklijuoti vokai, bet laimėtojais visada skelbiami tie, kas reikia.

Privačiame sektoriuje žaidimo taisyklės irgi aiškios. Norintys kažką statyti ar remontuoti kreipiasi į tuos, kurie nustato tvarką, formina dokumentus. Receptas, garantuojantis sėkmę, vadinasi „10 proc.”

Neretai verslininkų sumanymai būna tokie pelningi, kad jie patys tiesiai šviesiai pasako: „Nematome problemų ir dėl 20 proc.”.

O kartais būna ir kitaip. Tiesiog reikia išgirsti burtažodį – kokia statybų bendrovė turės būti pasamdyta kaip rangovas. Jei taip ir atsitinka – projektui įjungiama žalia šviesa.

„Ekstra žinios”