Į kelionę – su homeopatiniais žirneliais

Vis daugiau ligonių, kenčiančių nuo įvairiausių sunkiai įveikiamų ligų, praveria homeopato kabineto duris. Homeopatas Vidmantas Misis sako, jog pacientų daugėja kasmet – net po tris kartus.

Kad suspėtų juos pakonsultuoti, medikas atsisakė chirurgo darbo ligoninėje. Bet jam tai malonu, nes prie klasikinių gydymo metodų širdis niekada nebuvo linkus, o prieš 12 metų atradęs organizmo nežalojančią homeopatiją pasijuto „it žuvis į vandenį įkritus”.

Kokios gi bėdos dažniausiai atveja žmones pas homeopatą?

Suaugusieji skundžias įsisenėjusiom lėtinėm ligom, pasakoja, jog penkerius septynerius metus visur važinėjo, visur darė tuos pačius tyrimus, visur skyrė tuos pačius vaistus, o pagerėjimo nebuvo jokio. Kreipėsi netekę vilties.

Ypač daug – ir vis daugiau – atveda pas mane vaikų. Gydytus neišgydytus nugydytus. Visokie bronchitai, alergijos, peršalimai, žarnyno sutrikimai. Tėvai apimti nevilties, pritrūkę kantrybės – savaitę ar net mažiau vaikas sveikas, tris savaites serga. O kodėl? Kad gerklė paraudo – duoda antibiotikų, kosulys ar sloga – duoda antibiotikų. Vaikas tiesiog dusinamas, nuodijamas tais antibiotikais. Patys tėvai pastebėjo: kol vaikas nebuvo gavęs antibiotikų – tokių problemų neturėjo.

Su homeopatija juos gydant visos peršalimo ligos traukiasi, bendras imunitetas atsigauna.

O suaugusieji? Jie turbūt ne tik antibiotikų padauginę?

Taip, ne tik antibiotikų, bet ir raminančių, „glušinančių”. Jei būsi „priglušęs” – mažiau pas gydytojus vaikščiosi. O juk yra ligonių, kuriems tyrimai nieko bloga nerodo, o jie vis skundžias. Tada išrašo jiems kokią absurdišką diagnozę ir duoda raminančių. O kartais įtikina ir kad jų liga neišgydoma.

Kai tik gripas žmogui – antibiotikų prirašo. Kosulys tęsiasi – vėl duoda antibiotikų. Po jų temperatūra vakarais nekrenta kelis mėnesius, 37,2 laipsnio laikosi. Jėgų žmogus nebeturi. Paskui, žiūrėk, jei pas homeopatą nenueina, po kokių pusės metų dar kitus antibiotikus gauna. O paskui… pasiklauso koks daktaras ir sako: „Žinai, jums nepagydoma liga, obstrukcinis bronchitas. Gerkit vaistus ir saugokitės, kad ji nepereitų į bronchinę astmą.” Ir vėl be jokio gailesčio tai antibiotikai, tai hormonai…

Ir ateina pas mane žmogus, penkerius metus vaistus saujom gėręs. Liga užtušuota, užkasta, tu turi viską išvalyt, ligą iš naujo prisikelt ir žmogų išgydyt.

Ar pavyksta?

Nuo užsitęsusio gripo su nedidele temperatūra puikiai padeda žirneliai „Tuberkulin 30” – savaitę pageri ir liga išnyksta. O ir obstrukcinis bronchitas pagydomas, tik reikia kantrybės.

Kuo daugiau cheminių vaistų ar antibiotikų vartota, tuo ilgiau teks gydytis, kol homeopatinis vaistas prasiskins kelią. Juk kol žmogus ateina iki homeopato, praeina kokie penkeri metai. Dėl to, kad jis nežino, kad yra tokia homeopatija, gydanti pagal kvantinės fizikos dėsnius. Net kai kurie gydytojai nežino, kas ji, sako, kad tai gydymas žolelėm arba užkalbėjimais. O dar kiti mano, jog homeopatija būtina tikėti, kitaip neveiks. O, sakykit, kaip tu kūdikį įtikinsi: gerk tuos vaistus ir kosulys išnyks?.. O juk išnyksta.

O dar daktarai nuteikia pacientus, sakydami, jog nieko homeopatija jiems nepadės, prigąsdina, kad homeopatinius vaistus nuolat reikia vartoti. Bet juk ir jie pririša prie vaistų, pvz., kai skundžiamasi aukštu kraujospūdžiu ar kitomis bėdomis. Geri chemines tabletes – niekas nesikeičia, o homeopatiniai ryškiai gali pagerinti savijautą ir visiškai nepakenks.

Ar senam žmogui, kilogramus cheminių vaistų suvalgiusiam, begali padėti homeopatija?

Senam žmogui daug ilgiau reikės gydytis, nes ilgiau jis buvo nuodytas. Be to, jo ir organizmas jau nusilpęs, atsparumas menkas, kraujotaka nebe ta. Štai buvo moteris, 15 metų serganti obstrukciniu bronchitu, kita tiek pat laiko hormonais sąnarius gydžiusis… Nuo hormonų ir antibiotikų, būna, net kepenys pažeistos. Tokiam begalima padėti 50 procentų – kad paūmėjimai rečiau būtų, dusulius, kosulį sumažinti. Išgydyti jau nebegalima. Bet galima nekenkiant organizmui 50 proc. būklę pagerinti.

Girdėjau jus sėkmingai gydant žmones autonozodu – homeopatiniu vaistu, pagamintu iš jų pačių kraujo. Kas tai per metodas?

Visi preparatai, pagaminti iš žmogaus organų, išskyrų, tulžies pūslės ar inkstų akmenų, vadinami nozodais. O iš kraujo pagaminti vaistai tiks žmogui, kurio tas kraujas yra. Tai pagrįsta tuo, jog kraujas, kaip bet kuri organo dalelė – plaukas ar nagas, ar odos gabalėlis, – turi visą informaciją apie organizmą, jo būklę. Didelis kraujo kiekis turi vieną informaciją, o iš jo padarius homeopatinius vaistus informacija tarsi apsiverčia ir gydo. Panašus gydo panašų.

Kaip gaminate tuos autonozodo žirnelius?

Pagal griežtus homoepatinių vaistų gamybos principus. Kiekvienas žmogus, juos perpratęs, tų vaistų sau galėtų pasidaryti. Ir pats sau gydytoju būti.

Į vieną mėgintuvėlį įpylei 98 lašiukus tirpalo, sakysim, 30 proc. degtinės ar spirito, įlašinai du lašiukus kraujo iš venos ar piršto, 100 kartų suplakei. Iš to mėgintuvėlio paėmei vieną lašiuką gauto skysčio, įlašinai į kitą, kuriam yra 99 lašai tirpalo, vėl suplakei 100 kartų. Iš antro mėgintuvėlio – lašiukas į trečią, po to į ketvirtą ir taip toliau. Jei tokiu principu suplaksi šešis kartus – gausi 6-os potencijos homeopatinį vaistą. Visa tam prireiks mažiausiai šešių mėgintuvėlių ir šešių pipečių, arba vienąkart panaudotą pipetę reikia nuplauti verdančiu vandeniu ir atvėsinti. Su ta pačia pipete imti negalima, nes pipetėje vandens informacija lieka ir gali susimaišyti.

Taip iki 30 potencijos gali „žaisti”. Gali net iki 200 ar netgi 1000-io. Kuo aukštesnė potencija – tuo giliau ir plačiau vaistas veiks. Bet kad pagamintum 50-tūkstantinę potenciją – gali prireikti plakti dvejus metus. Tad šiai potencijai pagaminti per kelias valandas sugalvota kita metodika.

Bet fabrikuose vaistai automatizuotai gaminami?

Automatizuotai gaminami tik žirniukai, o vaistai, kurie ant jų lašinami, – rankomis. Ir taip yra visam pasauly – tiek Indijoj, tiek Vokietijoj, tiek Amerikoj. Plakama, į odinę knygą daužoma.

Jei vaistas gaminamas iš netirpios medžiagos – akmenų, mineralų, reikia šešias minutes trinti, keturias grandyti. Taip visą valandą ir darai, kol gauni 100 gramų miltelių. O paskui tuos miltelius gali tirpinti. Taigi pradinė medžiaga – iki šeštos potencijos visada rankom daroma.

Autonozodas – vaistas nuo visų ligų?

Padeda daug kam, pagerėjimas nuo 30 iki 80 proc. Ypač puikūs rezultatai gydant votis, furunkuliozę. Bet kiekvienam savo ligoniui to nedarau, nes užimtų daug laiko ir kaina išaugtų, be to, yra kitų homeopatinių vaistų, galinčių jiems padėti.

Skiriu tik labai sunkiems ligoniams, kai kiti vaistai nelabai padeda.

Jau 17 ar 18 amžiuje, skaičiau, pastebėta, jog sergančiųjų tuberkulioze būklė žymiai pagerėdavo nuo tokio štai vaisto: atkosėtus skreplius suplakti ir praskiesti, vėl suplakti ir išgerti. O juk tai žemiausios potencijos homeopatinis vaistas!

Net sergantieji gripu gali gydytis autonozodu. Juk ne pats virusas sukelia ligą, o jo apykaitos produktai.

O kaip homeopatija gali pagelbėti atostogaujantiems – nuo saulės, uodų ar apsinuodijimo? Ką įsimesti į kelioninį krepšį?

Alergiškam žmogui, jei įgėlė koks uodas ar kitas vabzdys ir tą vietą ištino, reikia išgerti Ledum 30 arba Ledum 6 – po 10 žirnelių 5-6 kartus per dieną. Jau kitą dieną nebebus jokių supūliavimų nei sutinimo, išnyks niežulys ir karščiavimas.

Nuo pykinimo, vėmimo, viduriavimo padeda homeopatinis preparatas Diarhel – gerti po vieną tabletę 7 – 8 kartus dienoje.

Jei suviduriavai, vemi, jei pykina užvalgius mėsos – gerk Arsenicum 6, po 10 žirnelių 7 – 8 kartus. Jei viduriuoji nuo žuvies – tiks Phosphorus. Jei šiuos negalavimus sukėlė vaisiai ar daržovės – Iris 6.

Žiemą turėjau pacientę, kuri ruošėsi važiuoti į Indiją ir iš anksto paprašė vaistų nuo viduriavimo. Ji prisiminė, kaip per praėjusią kelionę visa turistų grupė kažko užvalgė ir suviduriavo. Sakė, jog nubėgo jie tada pas gatvėje sėdėjusį homeopatą ir pasiskundė. Tas tik nusišypsojo, liepė atnešti trilitrinį stiklainį vandens, įdėjo į jį 10 žirnelių, išmaišė ir liepė gerti. Gėrė jie visą dieną ir negalavimas liovėsi.

Tai moteris ir klausė, kokių ten žirnelių galėjo tas gydytojas jiems įdėti. Rekomendavau Arsenicum. Nusipirko ji to vaisto, nuvažiavo į Indiją, kai suviduriavo – išgėrė. Bet ilgai nesidžiaugė, nes po savaitės kažkas tą buteliuką pavogė.

O ką daryti tiems, kurių organizmas jautriai reaguoja į vietos ir laiko pokyčius, į supimą?

Tas, kas sunkiai pakelia vietos, laiko zonos, klimato pokyčius, 2 – 3 dienas prieš kelionę galėtų pagerti Sepia 200. Tiek pat dienų šį vaistą vartoti ir jau nuvykus į svetimą šalį.

Tam, kam kelionės įvairiomis transporto priemonėmis sukelia pykinimą ir vėmimą, 2 – 3 dienas prieš kelionę ir kelionės metu patartina pavartoti Tabakum 30 arba Cocculus 30. Gerti po penkis žirnelius tris kartus per dieną.

Genovaitė Privedienė