„Mano sūneliui dveji metukai. Nors auga sveikas ir žvalus, jau seniai turim problemų su valgiu – Ugnius visai neturi apetito. Dar niekada nesu girdėjus jo sakant „noriu niam niam”. Valgo jis 3-4 kartus per dieną, tarp maitinimų pagraužia obuoliuko, sausainio ar valgo jogurto. Žinau, kad tokio amžiaus vaikučiai bando valgyti patys, bet maniškis jam įdavus į rankutes šaukštą, su juo ne valgo, o žaidžia. Galvojam, gal pradėti lankyti darželį ir ten problema išsispręs?”.
Panašių į šį laiškų gauname ne vieną ir ne du. Tai gal čia yra norma, kad vienerių – dvejų – trejų metukų vaikai nei iš šio, nei iš to praranda apetitą? Juk būna, kad perkopę per vienerių metukų slenkstį domėtis valgiu nustoja net buvę didžiausi rajūnai.
Neturiu laiko valgyti!
Raminta – tikra spartuolė, savo pirmąjį savarankišką žingsnelį tėveliams padovanojusi dešimtą gyvenimo mėnesį. Nuo tada mamai ir tėčiui ramybės nerasta – mažoji it karlsonas su propeleriu dūzgia po butą nuo ryto iki vakaro. Žiūrėk, ji jau atsidariusi miegamojo spintos duris „rikiuoja” mamos rūbus, po minutės ji jau susidomėjusi skalbimo mašinos mygtukais. Todėl nieko keisto, kad pašaukta mamos valgyti pietų, Raminta suirzta, lyg sakydama: „Mama, ar nematai, kad neturiu laiko?”…
Turbūt pastebėjote, kad artėjant pirmajam gimtadieniui dažnas mažasis labiau žavisi vaikščiojimo pamokomis nei valgiu. Jam valgis tėra laiko gaišimas. Juk reikia sutvarkyti tokią daugybę daug įdomesnių reikalų! Bet tai jokiais būdais nereiškia, kad metukų rubuiliui nereikia reguliariai gauti energijos.
Pernelyg didelė lėkštė vaiką… gąsdina
Geriausia metų pypliukui valgyti penkis ar šešis kartus per dieną. Mažyliui duokite maisto mažomis porcijomis. Per didelė maisto krūva lėkštėje gąsdina vaiką ar net skatina, pvz., viską numesti ant grindų. Geriau, jei į lėkštę įdėsite nedaug, ir vaikui suvalgius, įdėsite dar ( nepamirškite ir magiškų žodžių „Oho, koks tu šaunuolis!”).
Visai be reikalo užsiėmusiam vaikui mamos tarp rimtų maitinimų kaišioja tai sausainį, tai vaisių tyrelės, tai sulčių. Vaikas gauna nenaudingų kalorijų ir atsiranda pavojus netekti apetito prieš pietus ar vakarienę.
Jei jūs ar jūsų gydytojas mano, kad vaikas turi gauti daugiau kalorijų, sugalvokite valgių, turinčių daugiau maistinės vertės, bet nekeiskite maisto kiekio.
Sotaus valgio siūlykite vaikui tuomet, kai ir patys valgote. Tačiau nemaitinkite mažylio per prievartą. Maži vaikai, turėdami galimybę patys spręsti, kada baigti valgyti, išsiugdo sveikus valgio įpročius. Jūsų užduotis – parūpinti bambliui sveiko ir skanaus maisto. Maitinkite vaiką kasdien tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Tačiau vaikas turi pats spręsti, valgyti ar ne.
Namai lyg po karo…
„Ar tavęs niekas nemokė, kad negražu žaisti su savo pietumis?” – sako vienas animacinio filmuko herojus. Tačiau žaisdamas maistu, jūsų vaikas gali labai daug išmokti. Leisdami mažiukui paragauti maisto, suspausti jį kumštelyje, patrinti, padedate vaikui pažinti įvairius patiekalus ir suvokti malonumą, kurį suteikia jų valgymas. Tikriausiai mažylis dar nemoka taisyklingai naudotis šaukštu, tačiau privalo jį turėti ir mokytis. Mažyliai labai mėgsta valgyti savarankiškai. Kuo dažniau leiskite jam šį malonumą. Net jei po tokio savarankiško valgymo jūsų namai panėšės į nusiaubtus karo namus. Mokykite gerti vaiką iš puodelio. Net ir tada, kai jis daugiau išpila nei išgeria. Vienintelis patarimas – išmokite laikinai gyventi netvarkingai.
Edita Navickaitė