Garsiausi lietuviai – Ž.Ilgauskas, Č.Bronsonas ir M.Levinski

Su Baltijos šalių ryškiausiomis asmenybėmis supažindinantis tarptautinio leidinio straipsnis šokiravo mūsų tautiečius

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje leidžiamas laikraštis „The Baltic Times” praėjusią savaitę nutarė savo skaitytojus supažindinti su garsiausiais šių šalių žmonėmis. Šis sąrašas bent jau lietuvius turėjo šiek tiek nustebinti.

B.Klintono meilužė – Lietuvos palikimo dalis?

Straipsnyje „Baltijos šalių gyventojai: žinomi labiau, nei jūs manote” išvardijami neva žinomiausi lietuviai, latviai ir estai.

Teigiama, kad žinomiausi lietuviai ar su Lietuva sąsajų turintys žmonės yra krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, jau miręs aktorius Čarlzas Bronsonas ir buvusi JAV prezidento Bilo Klintono meilužė Monika Levinski.

Ž.Ilgauskas pristatomas kaip Kaune gimęs ir šiuo metu NBA klube „Cleveland Cavaliers” žaidžiantis krepšininkas, rungtyniavęs 2002-2003 metų sezono NBA „Visų žvaigždžių” mače. Iš tiesų tokiame mače jis žaidė jau du kartus.

Žinomas JAV aktorius Č.Bronsonas (1920-2003) pristatomas kaip filmų „Mirties troškimas”, „Šaunusis septynetas”, „Didysis pabėgimas” žvaigždė. Jo tikroji pavardė – Karolis Bučinskis. Iš viso jis vaidino daugiau kaip 30-yje filmų. „The Baltic Times” pažymi, kad teises į jį savinasi ir latviai. Internete galima rasti nuorodų, kad aktorius buvo lenkų, ukrainiečių kilmės.

„Ji nėra tai, ką lietuviai nori reklamuoti, bet Amerikos mėgstama prezidentinės šeimos griovėja yra Lietuvos palikimo dalis”, – rašoma straipsnyje apie M.Levinski.

Kaimynai turi kuo pasigirti

Minėtame straipsnyje žymiausiais latviais vadinami šokėjas Michailas Baryšnikovas, verslininkas, vienas turtingiausių Anglijos žmonių Aurikas Goldfingeris (jam priklauso didžiausias pasaulio privatus aukso rezervas, fabrikai, biologijos institutai, žirgų fermos), krepšininkė Uljana Semionova (15 kartų SSRS čempionė, iš viso laimėjusi 45 medalius įvairiose varžybose), vienas labiausiai žinomų XX amžiaus dailininkų Markas Rothko (Rotkovičius).

Žymiausiais estais vadinami trys Estijoje gimę kompiuterių asai Ahtis Heinla, Pritas Kasesalu ir Janas Talinas (sukūrė keitimosi bylomis programą „Kazaa”, jiems taip pat priskiriami dideli nuopelnai sukuriant „Hotmail” portalą ir internetinės telefonijos programą „Skype”), futbolo vartininkas Martas Pomas (žaidžiantis „Arsenal” komandoje), manekenė Karmen Kas (Christian Dior kvepalų J’adore veidas), aktorė Mena Suvari (vaidino filmuose „Amerikietiškos grožybės” ir „Amerikietiškas pyragas”, jos tėvas kilęs iš Estijos, o mama – iš Graikijos).

Kaip „Kauno dienai” sakė „The Baltic Times” Lietuvos skyriaus darbuotojai, jie prie šio straipsnio rengimo neprisidėjo. Tai buvo leidiniui vadovaujančių amerikiečių pasirinkimas.

Lietuvos instituto atstovų manymu, tokio trejetuko išvardijimas – labai ginčytinas. „Perskaičius publikaciją, kyla daug klausimų, ar vadinamoji M.Levinski „lietuviška kilmė” yra realus faktas. Mūsų giliu įsitikinimu, žymiausių užsienyje lietuvių sąrašas jokiu būdu neapsiriboja tik keliomis pavardėmis. Ir tikrai žinomiausi lietuviai užsienyje nėra vien neigiamai pagarsėję veikėjai.

Pozityviai Lietuvos vardą užsienyje garsinančius lietuvius turėtume skaičiuoti dešimtimis ar šimtais – tarp jų būtų iškilūs politikos, visuomenės, sporto, kultūros ir mokslo veikėjai”, – „Kauno dienai” sakė instituto projektų koordinatorė Rūta Valentaitė.

Išgarsėjusių lietuvių yra daugiau

„Kauno diena” prideda sąrašą garsių žmonių, apie kurių lietuvišką kilmę yra žinoma. Daugelis jų yra ne mažiau garsūs nei anksčiau paminėtas trejetukas. Popiežiaus Jono Pauliaus II mama buvo lietuvė. Buvusio Izraelio premjero Ehudo Barako tėvas buvo iš Lietuvos. Pasaulyje gerai žinomas nekomercinio kino kūrėjas Jonas Mekas, gimęs Biržų rajone.

JAV FTB direktorius 1912-1919 metais buvo Briusas Bielaskis (arba Bialskis). Teigiama, kad jis turi lietuviškų šaknų. Gana žinomas lietuvis yra Bogotos (Kolumbija) meras Antanas Mockus, išgarsėjęs savo ekscentriškais poelgiais.

Tarp žinomų aktorių galima paminėti Lorensą Harvėjų (1928 – 1973, gimė Joniškyje) Rūtą Lee (gimė Kanadoje, lietuvio siuvėjo šeimoje).

Vienas garsiausių visų laikų JAV kompozitorių yra Aronas Koplandas (1900-1990, gimė Brukline, tėvas iš Šiaulių, mama – iš Vištyčio).

Sporte – daug žvaigždžių

Krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius, Šarūnas Marčiulionis pasaulyje žinomi ne mažiau nei Ž.Ilgauskas. Praeityje gerai žinomas buvo ir olimpinis bei Europos čempionas Pranas Lubinas (1910-1999).

Tenisininkas Vytas Gerulaitis (1954-1994) 1978 metais tapo trečiąja pasaulio rakete, kartą laimėjo Vimbldono turnyrą dvejetų varžybose, tačiau jam nepavyko tapti nugalėtoju asmeninėse varžybose, du kartus pralaimėjo pusfinaliuose. Per savo karjerą sportininkas iš laimėtų prizinių fondų uždirbo 2 778 748 JAV dolerius. Mirė 1994 metais apsinuodijęs iš šildymo sistemos pasklidusiomis dujomis.

Tarp visų laikų geriausių amerikietiško futbolo žaidėjų minimi Džonis Unitas (1933-2002, mama lietuvė) ir Dikas Butkas (Butkus, tėvas lietuvis). Boksininkas, 1932 metų pasaulio čempionas Džekas Šarkis (Juozas Šarkis – Žukauskas, 1902-1994) taip pat užsitikrinęs garbią vietą visų laikų geriausių boksininkų sąraše.

Prie šių sportininkų galima paminėti boksininką Algirdą Šociką, disko metiką Virginijų Alekną.

Garsūs bėgliai

Iš Plungės kilęs Jonas Pleškys netgi įkvėpė sukurti žinomą filmą „Raudonojo spalio medžioklė”. Būdamas povandeninio laivo vadu, 1961 metais pabėgo į Švediją, kur paprašė politinio prieglobsčio. Už akių nuteistas mirties bausme. Mirė 1993 metais.

Jūreivis Simas Kudirka 1970 metais iš sovietų laivo pabėgęs į JAV, bet vėliau išduotas Sovietų Sąjungai, kalėjęs Sibire, galiausiai 1974 metais gavęs JAV pilietybę, kai įrodyta, jog jo mama gimė Niujorke. Jis prieš keletą metų grįžo į Lietuvą. Teisės studentai amerikiečiai iki šiol studijuoja jo bylą, kuri JAV buvo sukėlusi masinius protestus.

Savinasi ir kitos valstybės

Kai kurie lietuviai tapo žymiais mokslininkais. Galima paminėti archeologę Mariją Gimbutas (1921-1994, gimė Lietuvoje), orangutangų specialistę Birutę Galdikas, fiziką Džozefą Veberį (1919-2000, tėvas lietuvis). Beje, kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad grupės „The Beatles” vadybininkas Brajanas Epšteinas (1934-1967) turėjo lietuviškos kilmės šaknų. Vienur sakoma, kad jo tėvas buvo iš Lietuvos, kitur – kad senelis. B.Epšteinas mirė perdozavęs migdomųjų.

Žinomas filmų kūrėjas Robertas Zemeckis gimė 1952 metais Čikagoje, lietuvio tėvo ir italės mamos šeimoje. Garsiausi jo filmai – „Forestas Gampas”, trys filmai „Atgal į ateitį”, animacinis „Kas pakišo triušį Rodžerį?”. Pastarajame du kartus minimas Lietuvos vardas.

Čia reikėtų paminėti ir poetus Adomą Mickevičių, Česlavą Milošą, tačiau lenkai mielai juos įtrauktų į savo garsenybių sąrašą.

Žinoma, būtų galima toliau vardyti įvairias pavardes, užbaigiant Lekteriu Hanibalu – rašytojo sukurtu siaubą keliančiu personažu, kurio gimimo vieta – taip pat Lietuva. Netgi būtų įdomu surengti apklausą, kuris lietuvis – A.Sabonis ar H.Lekteris yra labiau žinomas pasaulyje.

Įvaizdis nėra neigiamas

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo keliamas klausimas, koks yra mūsų šalies įvaizdis užsienyje. Iš esmės tik kartą buvo atliktas Lietuvos įvaizdžio tyrimas Europos žiniasklaidoje.

Lietuvos institutas, ištyręs beveik 700 leidinių internete anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, nustatė, kad Europos žiniasklaidoje vyrauja teigiamas Lietuvos įvaizdis.

Šalimi paprastai susidomima tada, kai joje įvyksta kokie nors svarbūs įvykiai ar procesai. Proporcingai įvaizdžio kūrimo aktualumas priklauso nuo pasaulio visuomenės požiūrio ir susidomėjimo Lietuva. Pastaruoju metu, kai intensyviai imta kalbėti apie Lietuvą, kaip Europos Sąjungos, NATO ar kitų reikšmingų tarptautinių organizacijų potencialią narę, pasirodė daugiau straipsnių, susijusių su Lietuvos ekonomika, kultūra ar istorija. Ypač daug straipsnių ir televizijos laidų pasirodė JAV prezidento Dž.V.Bušo vizito metu.

Dažniausiai Lietuvos vardas minimas politinėse naujienose, antra vieta pagal populiarumą atitenka sportui. Kultūros ir verslo informacija atitinkamai užima trečią ir ketvirtą vietas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija yra paskelbusi Lietuvos ir užsienio tiekėjus dalyvauti projekto konkurse „Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija”. Per artimiausias savaites turėtų būti paskelbtas nugalėtojas.
Dainoras Lukas