Pažymint Baltų vienybės dieną, Kaune bus surengtas pirmasis Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
Grupė Lietuvos ir Latvijos kultūros, meno, žiniasklaidos, akademinių, politinių, verslo ir kitų visuomenės sluoksnių atstovų nusprendė įkurti Lietuvos ir Latvijos forumą, kurio tikslas yra nustatyti Lietuvai ir Latvijai kylančias problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir plačiau atskleisti baltiškąją tapatybę, įtvirtinti jos moderniąją sampratą.
Šis forumas skirtas ne tik kultūriniams ar kalbiniams ryšiams plėtoti, o daug platesniems tikslams, pirmiausiai abiejų šalių visuomenės dialogui pradėti. Visuomenė nesudaryta vien iš filologų ir „kultūrininkų”. Todėl svarbu, kad į šį dialogą įsitrauktų kuo įvairesnių sričių atstovai, pirmiausia politikai, ekonomistai, verslininkai, žurnalistai.
Pirmasis Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas, tokiu būdu pažymint ir Baltų vienybės dieną, vyks rugsėjo 21-22 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Forumą maloniai sutiko globoti Lietuvos Respublikos Prezidentas JE Valdas Adamkus ir Latvijos Respublikos Prezidentė JE Vaira Vykė-Freiberga. Abu prezidentai rugsėjo 22 d. bus suvažiavimo ir mūsų miesto svečiai.
Suvažiavime bus diskutuojama trimis pagrindinėmis temomis: „Baltų identiteto ir etnoso išlikimo ilgalaikėje perspektyvoje problemos”, „Lietuvos ir Latvijos kultūrinis dialogas”, „Ekonominė aksioma: kaimynai negali neprekiauti”. Forume dalyvaus per 120 dalyvių, iš jų apie 70 svečių iš Latvijos. Suvažiavime taip pat bus pasirašyta abiejų šalių Valstybinės kalbos komisijų bendradarbiavimo sutartis.
Lietuvos ir Latvijos nacionalinių respublikų istorija skaičiuojama nuo 1918 m. Mūsų tautinių universitetų amžius irgi panašus: Latvijos universitetas įkurtas 1919 m., Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto užuomazga siekia 1922 m. (Vilniaus universitetas iki pat 1940 m. buvo nelietuviškas). Tad bendradarbiavimas su Latvija valstybiniu ir akademiniu lygiu prasidėjo ir intensyvėjo tada, kai Kaunas buvo Lietuvos laikinoji sostinė.
Vytauto Didžiojo universitete tarpukariu mokėsi daug studentų latvių. Jie net buvo susibūrę į korporaciją „Sidrabenia”. VDU aulos sieną puošė 1932 m. latvių studentų dovanota lenta su užrašu „Mūs vieno kopejs gars un vienas asinis” – „Mus jungia bendra dvasia ir vienas kraujas”. Nenuostabu, kad ir atkurtasis VDU palaiko tradiciškai glaudžius ryšius su Latvijos aukštosiomis mokyklomis.
Tarpukario Kaune vykdavo Lietuvių-latvių vienybės draugijos suvažiavimai (1925, 1927, 1929, 1931, 1933, 1934, 1939 m.), čia drauge su Latvijos pasiuntinybe būdavo iškilmingai minima lapkričio 18-oji – Latvijos Respublikos Nepriklausomybės diena.
Yra nemažai latviškų akcentų ir to laikotarpio Kauno architektūroje. Nuo 1930 m.. Kaune dirbo latvių kilmės architektas Karolis Reisonas (Karlis Reisons). Jo projektuoti statiniai iki šiol puošia mūsų miestą. Vien Kauno centre pagal jo projektą pastatyta Prisikėlimo bažnyčia, dabartiniai KTU centriniai rūmai, Žemės ūkio rūmai, Laisvės paminklo postamentas, Evangelikų reformatų bažnyčia (E.Ožeškienės g.), drauge su V.Dubeneckiu ir K.Kriščiukaičiu jis suprojektavo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą, su V.Landsbergiu-Žemkalniu – buvusio Pienocentro pastatą (Laisvės al.).
Alvydas Butkus