Simpoziumo „Laisvės alėja = skulptūrų galerija” dalyviai nusiteikę net dešimt metų kurti specialiai šiai vietai skirtus kūrinius
Laisvės alėjos skulptūrų galerijos atidarymas – jau netrukus. Tačiau spalio pradžioje įvyksianti mobilios ekspozicijos po atviru dangumi premjera bus tik meninių pokyčių šioje Kauno centro vietoje pradžia. Pirmojo skulptūros simpoziumo „Laisvės alėja = skulptūrų galerija” vienas rengėjų, dailininkas Aloyzas Janušauskas, svarstė, kad šis projektas gali tęstis net 10 metų.
„Nefarširuos” abejotinais kūriniais
„Kartą suskaičiavau, kad Laisvės alėjoje yra vietos maždaug 60 skulptūrų”, – sakė A.Janušauskas. Pirmojo skulptūros simpoziumo „Laisvės alėja = skulptūrų galerija” metu bus sukurta 11 skulptūrų iš granito. Dauguma jų – nemažų apimčių ir konceptualios. Tačiau, A.Janušausko įsitikinimu, populiariausioje Kauno gatvėje vietą rastų ir nedidelės apimties, lengvai suprantamos minties, aiškios formos skulptūriniai akcentai. Kičas, taip sakant.
Tačiau nereiškia, kad iš miesto lėšų šiemet 40 tūkstančių litų paremto renginio dalyviai dabar metų metus Laisvės alėją „farširuos” nekontroliuojamos kokybės kūriniais. Simpoziumo koncepcija, idėjos ir tolesnė tąsa yra kaip niekad apgalvota. Rengėjai pabrėžia, kad būsimoji Laisvės alėjos skulptūrų galerija yra mobili. Tai suteikia galimybę kas keletą metų keisti dalį eksponatų. Kurioms skulptūroms – nepavykusioms, nepritapusioms ar tiesiog jau atsibodusioms – bus ieškoma naujų eksponavimo vietų, dar nenutarta. „Apie tai verta padiskutuoti, – kalbėjo A.Janušauskas ir atkreipė dėmesį: – Mes atpratome diskutuoti ar tiesiog svaidytis idėjomis”. Šį gerai žinomą tobulo rezultato paieškos būdą simpoziumo iniciatoriai žada atgaivinti po mobilios galerijos atidarymo planuojamoje surengti konferencijoje „Skulptūra – miesto įvaizdžio dalis Laisvės alėjoje”. Joje ketinama diskutuoti ne tik apie tolesnę simpoziumo strategiją, bet ir įvertinti ką tik sukurtus kūrinius. „Lig šiol skulptūros buvo tik pastatomos ir tiesiog jomis džiaugiamasi be profesionalaus įvertinimo”, – pastebėjo A.Janušauskas.
Konferencijos pranešimai, diskusijų medžiaga ir simpoziumo kūrinių pristatymas bus sudėti į specialų leidinį.
Suteikia galimybę būti pastebėtam
Nė viename ligšioliniame Kauno menininkų simpoziume neteko susidurti su tiek daug naujų veidų. Be gerai žinomų skulptūros asų Vytauto Naručio, Vytauto Umbraso, Algimanto Šlapiko ir Stasio Žirgulio, simpoziume dalyvauja septyni jaunosios kartos atstovai, neseniai baigę Kauno dailės institutą ar dar tebestudijuojantys magistrantūroje. A.Janušauskas patvirtino, kad tai – ne atsitiktinumas. „Negalima jaunųjų talentų paleisti iš miesto”, – sakė jis.
Artūrui Burneikai, Donatui Dovidavičiui, Mindaugui Jurėnui, Simonui Šidlauskui, Juliui Varnauskui, Tautvilui Povilioniui šis simpoziumas – antrasis jų kūrybinėse biografijose. Vienintelis Kęstutis Lanauskas, ką tik grįžęs iš Japonijos, kurioje praleido metus, – labiau žinomas simpoziumo jaunimo kompanijoje.
S.Šidlauskas svarstė, kad šis simpoziumas jauniesiems jo dalyviams suteiks pasitikėjimo savimi, o K.Lanauskas pripažino, kad tai – puiki reklama jaunam menininkui ir galimybė būti pastebėtam.
Menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė net simpoziumo koncepcijoje pabrėžė, kad vienas kūrybinio sambūrio tikslų – propaguoti kauniečius skulptorius ir jų kūrinius.
Atsiųs studentų desantą padėti
Bendrovės „Akmelita” nemokamai suteiktoje teritorijoje simpoziumo dalyviai dirba nuo rugpjūčio pradžios. Dabar jau matyti būsimųjų kūrinių formos ir žvelgiant į skulptūras galima spėlioti, kuriai Laisvės alėjos vietai jos labiausiai tiktų. Vakar įvykęs simpoziumo kūrinių pristatymas buvo panašus į medžioklę. Tarp šlifuotų ir nešlifuotų akmenų kalnų džiugu buvo atrasti jau menu tapusį riedulį. Baigiamų skulptūrų autoriai neslėpė intriguojančių kūrybinio proceso detalių.
„Dabar mano skulptūra sveria 3 tonas, o dar neapdorotas riedulys svėrė net šešias. Keltuvas jo nepakėlė – teko kviesti kraną”, – pasakojo D.Dovidavičius. Jis norėtų, kad į pasvirusį dubenį, kupiną skysčio, panaši skulptūra „Pilnas” būtų pastatyta netoli „Arbatinės”, esančios Savivaldybės kaimynystėje.
A.Burneikai, užsimojusiam akmenyje parodyti pavasario jėgą ir esmę, į pagalbą rengiamas desantas iš Telšių. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto vadovai atsiųs studentų, padėsiančių suskaldyti didžiulį riedulį reikiamomis linijomis. „Vienam žmogui čia darbo – metams laiko, vienas Arūnas niekaip nespėtų iki spalio pradžios”, – pasakojo A.Jarušauskas. A.Burneikos „Pavasariui” pastatyti renkama pievelė Laisvės alėjoje. Atrodo, vietų pasirinkimas nebus didelis.
Akmeninė liniuotė ir pirkinių krepšys
Vietoj simpoziumo plakato nutarta Laisvės alėjos pradžioje pastatyti aptašytą keturkampį riedulį ir jame iškalti simpoziumo pavadinimą. Pėsčiųjų gatvės pabaigai pabrėžti netoli Centrinio pašto ketinama įkurdinti Juliaus Varnausko skulptūrą, kol kas dar neturinčią pavadinimo. Taigi dailininkai jau šį rudenį padarys tai, ką architektai dar tik bandė konkursiniuose brėžiniuose – sukurs populiariausios miesto gatvės pradžios ir pabaigos akcentus.
Mindaugo Jurėno akmeninė „Laisvės alėjos liniuotė” bus tikra. Jos paskirtis – nurodyti, kad pėsčiųjų gatve jau nupėdinai visus alėjos 1800 metrų ir kad grįždamas atgal nepamirštum atkreipti dėmesį į svarbiausius objektus.
Galima juokauti, kad prie būsimosios T.Povilionio skulptūros „Malonus pašnekesys” ateityje egzaminus priiminės dėstytojai „kirviai”. Ne todėl, kad kūrinį ketinama įkurdinti netoli fontano, šalia VDU ir KTU. Mat inkvizicijos kankinimo įtaisus primenanti skulptūra kiekvienam Laisvės alėjos praeiviui primins asmeninę situaciją, kai esi verčiamas „šnekėti maloniai”.
Algimanto Šlapiko penkių metrų ilgio akmeninis pirkinių krepšys, stovėsiantis Laisvės atkarpoje, vedančioje į šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, simbolizuos sizifinę visuomenės kelionę nuo materialių dvasinių vertybių link.
Simono Šidlausko „Lašas po lašo” bandys priminti, kad gyvenime kiekvienas sugeba pasiimti tiek šviesos, kiek sugeba.
Šių, jau baigiamų, ir kitų, dar tik įpusėtų, skulptūrų laukia išbandymas Laisvės alėjos aplinka ir kaimynais – pastatais bei jau seniai stovinčiomis skulptūromis.
Žilvinė Petrauskaitė