Nors jau parengti ir patvirtinti su elektroninių atliekų perdirbimu susiję įstatymai, realiai jie gali būti įgyvendinti tik ateinančių metų pradžioje, tvirtina Aplinkos ministerija.
Pasak Aplinkos ministerijos Kokybės departamento vadovo Arūno Čepelės, dar nesudaryti elektros ir elektroninės įrangos gamintojų sąrašai, į rinką patenka specialiais ženklais nežymėti gaminiai, nėra galimybės prekybos vietoje atiduoti seno įrenginio, taip pat nežinoma, kaip bus kaupiamos lėšos perdirbimo išlaidoms padengti.
Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus gamintojai, importuotojai ir prekiautojai šias perdirbimo nuostatas turi įgyvendinti nuo rugpjūčio pradžios.
Pasak A. Čepelės, kol kas dar neaišku, kaip bus kaupiamos lėšos atliekų perdirbimui Lietuvoje, nes kiekvienas gamintojas individualiai spręs, kaip jas kaupti.
Aplinkos ministerijos teigimu, Lietuva, kaip ir kitos naujokės, turės sukurti specialų fondą. Jame būtų kaupiamos lėšos elektroninės įrangos perdirbimo išlaidoms dengti.
Europos Komisija buvo paskelbusi duomenis, kad elektroninių atliekų perdirbimo išlaidos visoje ES sieks 500-900 mln. litų. Dėl to daugelis buitinių prietaisų turėtų pabrangti apie 1 proc., šaldytuvai, televizoriai ir monitoriai – 2-3 procentus.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų su nuodingais „priedais” per metus Lietuvoje susikaupia maždaug 25-30 tūkst. tonų. Šiuo metu 90 proc. jų yra sąvartynuose ar pamiškėse. Irdamos šios atliekos skleidžia gyvsidabrį, šviną, kadmį, chromą, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
2005-09-16 12:02