Seimas ketina nustatyti, kad grąžintinų namų gyventojams suteikiamos valstybės garantijos galės įsigalioti ir be jų parašo
Grąžintinų namų nuomininkams kompensacijas numatoma mokėti grynais pinigais, jeigu jie to pageidaus. Tačiau ketinama priversti nuomininkus atsiimti pasirinktą valstybės garantiją už būstą, kai jie patys dėl kokių nors priežasčių atsisako tai padaryti arba vilkina procesą.
Seimo dauguma ir opozicija bendromis pastangomis taisys Kaunui aktualų įstatymą dėl kompensacijų išmokėjimo nuomininkams.
Įspėjo, kad gali nespėti
Parlamentarai po pateikimo pritarė Vyriausybės ir opozicinių konservatorių parengtiems projektams, kuriais, be kita, ko numatoma, kad iš grąžintino namo iškeliamiems nuomininkams kompensacija gali būti išmokėta grynaisiais pinigais. Iki šiol tokios galimybės nebuvo ir valstybė suteikdavo nuomininkams įvairias kitokias garantijas – kitą nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, garantinius lakštus.
Konservatorius Arimantas Dumčius, pritardamas Vyriausybės projektui, tvirtino, kad „grąžintinų namų, taip pat ir juose gyvenančių nuomininkų butų restitucija šiuo metu Lietuvoje, medicininiu terminu sakant, yra šoko būklės”. Jis pateikė Kauno pavyzdį, kur grąžintinų namų savininkų ir nuomininkų teisių užtikrinimas yra viena opiausių problemų. Kaune šiuo metu valstybės garantijų laukia 1400 šeimų, kurios turi nuomininko statusą. Jie gyvena 400 namų, kurių tik pusė grąžinta.
A.Dumčius atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus labai lėtai vyko namų grąžinimo teisėtiems savininkams procesas. „Jeigu tas ir toliau vyks tokiais pat tempais, valstybė iki 2009-ųjų tikrai neįvykdys savo prisiimtų įsipareigojimų susidoroti su šia problema”, – sakė konservatorius.
Pasirašytų savivaldybės atstovas
Nauju įstatymu bus bandoma išspręsti dar vieną problemą. Nuomininkai gana dažnai atsisako pasiimti Vyriausybės suteikiamus garantinius raštus dėl kompensavimo už atimamą ir savininkams grąžinamą būstą. „Vieni abejoja, ar valstybė apskritai sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus, neima tų raštų. Kiti skundžiasi, kad jų pasirinkimo laisvė yra pažeista, nes negali gauti grynų pinigų už tą butą, kad patys galėtų nusipirkti. Treti nesutinka su nuomojamo buto įvertinimu. Kaune yra tik keliasdešimt šeimų nuomininkų, kurie sako: neštuvais išneškite mus, tik tada atiduosime tą butą”, – sakė A.Dumčius.
Be to, būna taip, kad nuomininkai iš pradžių pasirenka vieną iš kompensavimo būdų, tačiau vėliau, kai ateina laikas atsiimti garantinius raštus, atsisako tai daryti. Todėl Vyriausybė siūlo tokiais atvejais problemą spręsti priverstinai. „Siūlome nustatyti, kad tokiu atveju nuomininko nepasirašyta valstybės garantija įsigalioja ją pasirašius savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam atstovui. Nuomininkui apie tai būtų pranešta registruotu laišku arba informacija paskelbiama viešai”, – teigė ministras A.Kundrotas.
Vyriausybė vykdytų tokias garantijas, pinigus pervesdama į tam tikrą notaro nurodytą sąskaitą, iš kurios juos galėtų atsiimti nuomininkas, išeinantis iš savininkams grąžinamo būsto.
Vienintelis nepritaręs
Seimo narys Egidijus Klumbys prieštaravo numatomai priverstinei garantijų pasirašymo tvarkai. „Siūloma nuostata įteisina policinę valstybę, nes sprendimą už žmogų priima valdžia. Man atrodo, kad tai yra absurdas, ryškiausias bolševikinės, komunistinės ar dar kokios nors valstybės požymis”, – kalbėjo jis.
Parlamentaras sutiko, kad kažkaip turi būti sprendžiama iš grąžintinų būstų iškeldinamų nuomininkų, nesutinkančių su valstybės suteikiamomis garantijomis, problema. Tačiau jis siūlė tai spręsti teismuose, o ne įstatymais ar analogiškais administraciniais būdais.
Tačiau E.Klumbys buvo vienintelis Seimo narys, balsavęs prieš pateiktus du projektus, kuriuos ateityje numatoma sujungti į vieną. Už buvo 54 parlamentarai iš visų valdančiosios daugumos ir opozicinių frakcijų.
Projektus numatoma svarstyti ir priimti spalio viduryje.
Stasys Gudavičius