Pastaruoju metu greitąją medicinos pagalbą ar šeimos gydytoją į namus išsikviesti norintys gyventojai iš dispečerių ir registratorių išgirsta daugiau prašymų paaiškinti, kodėl jiems reikalinga neatidėliotina pagalba.
Pabrangus degalams medikai siekia maksimaliai sumažinti nereikalingų iškvietimų skaičių.
Per kelis mėnesius benzinas ir dyzelinas pabrango beveik litu, tačiau sveikatos priežiūros įstaigos papildomų lėšų kurui pirkti negavo. Degalų kainų šuolis skaudžiai kirto Panevėžio ir rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboms, dar turinčioms nemažai senų, neekonomiškų automobilių.
Panevėžio rajono GMP tarnyba dėl gero pravažumo iki šiol eksploatuoja net sovietmečiu gamintą UAZ, 100 kilometrų sunaudojantį 18-20 litrų benzino.
Perka mažiau medikamentų
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos tarnybos vyriausiasis gydytojas Vilius Mitka sakė su nerimu stebįs degalų kainas.
„Greitoji negali taupyti nevažiuodama į iškvietimus. Todėl esame priversti mažinti išlaidas medikamentams, inventoriui ir kitoms reikmėms.
Tikiuosi, kad Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa ieškos papildomų lėšų pabrangusiam kurui kompensuoti. Kitos išeities nematau”, – kalbėjo V.Mitka.
Panevėžio GMP tarnyba eksploatuoja 15 automobilių. Didžioji jų dalis yra varomi benzinu, keli – dyzelinu ir dujomis. Mieste greitosios pagalbos automobilis vidutiniškai sunaudoja nuo 12 iki 15 litrų kuro.
Panevėžio rajono GMP tarnybai degalų brangimas yra dar didesnė problema, nes benzinu ir dyzelinu varomiems automobiliams tenka nuvažiuoti nemažus atstumus. Vienas automobilis 100 kilometrų vidutiniškai sunaudoja 14 litrų degalų.
Poliklinikoje dirbantys šeimos gydytojai skundžiasi, kad brangu vykti pas pacientus į namus. Todėl jie kaip įmanydami stengiasi ligonius prisikviesti į polikliniką.
Panevėžio rajono poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja ekonomikai Stanislava Žiaunytė mano, kad degalų kainų augimas įstaigai skaudžiai atsilieps šaltąjį metų sezoną, kai išaugs greitosios pagalbos ir šeimos gydytojų iškvietimų skaičius.
Gydytojai ligonius lanko pėsti
Panevėžio poliklinikos vyriausioji gydytoja Irena Čeilitkienė, kalbėdama apie išaugusias kuro kainas, taip pat neslėpė su nerimu laukianti vėlyvo rudens ir žiemos, kai smarkiai padaugės sergančių vaikų ir suaugusiųjų.
Poliklinikoje dirbantiems gydytojams jau ir anksčiau buvo prabanga pas ligonį vykti automobiliu. Aplink įstaigą esančiuose rajonuose gyvenančius pacientus šeimos gydytojai ir pediatrai lanko pėsčiomis.
Poliklinikos 7 lengvieji automobiliai naudojami tik vizitams pas miesto pakraščiuose gyvenančius ligonius.
„Dėl kuro pabrangimo vizitų į namus apmokestinti negalime, nors penktadalis iš jų būna nebūtini. Žmonėms tiesiog yra patogiau išsikviesti gydytoją į namus nei ateiti į polikliniką”, – ir dėl pabrangusio kuro, ir dėl pacientų nesupratimo apgailestavo gydytoja.
Valdžia jau susirūpino?
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas mano, kad Sveikatos apsaugos ministerija ieškos galimybių gydymo įstaigoms kompensuoti kuro pabrangimą per paslaugų įkainių didinimą ar kitokiu būdu. Juo labiau kad rudenį žadama dar kartą didinti medikų atlyginimus.
Pasak J.Narbuto, Valstybinė ligonių kasa Panevėžio teritorinei ligonių kasai nurodė iš visų apskrities sveikatos priežiūros įstaigų surinkti duomenis apie išlaidas kurui.
Inga Smalskienė
„Panevėžio rytas”