Panevėžio rajono valdininkai sugebėjo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti milijonus litų melioracijos darbams finansuoti, tačiau nepasistengė sužinoti, kurių kaimiečių sklypus tikrai reikia melioruoti.
Tik kai ekskavatoriaus kaušas jau kėsinosi smigti į žemę, paaiškėjo, jog kai kurias vietas reikėtų ne sausinti, bet drėkinti.
Negana to, rausti melioracijos griovius bandyta per privačias valdas, apie tai net nepranešus jų savininkams.
Įvykis priminė sovietmetį
Prieš kelias dienas Trakiškio kaime atsitikęs įvykis priminė gūdų sovietmetį, kai valdžia, užsimojusi sausinti laukus, melioracijos griovius kasė, kur jai reikėjo, o ant kelio pasipainiojusius vienkiemius tiesiog šlavė nuo žemės paviršiaus.
Tada žmonių nuomonės niekas nepaisė, tačiau šį kartą trakiškiečiai sukilo ir išvijo iš savo kiemų melioratorius.
Apie tai, kad per jos sklypą turi būti kasami melioracijos grioviai, Trakiškio kaimo Topolių gatvės gyventoja Jolanta Karūžienė sužinojo praėjusį šeštadienį.
Rytą atsikėlusi moteris pamatė darže ir sode susmaigstytus kuolelius, žyminčius būsimą trasą. Netoliese jau burzgė ekskavatorius.
„O bulves nusikasit?” – išėjusios į kiemą J.Karūžienės priekaištingu ir piktoku tonu paklausęs melioratorius.
Apstulbinta trakiškietė tik tada ir sužinojusi, jog kitame kaimo gale pradėtos melioracijos trasos kirs ir jos namų valdą.
Ekskavatoriaus neįsileido
„Ruošiasi sausinti dykumą, – vos ne šoko ištikta J.Karūžienė puolė skambinti „Panevėžio ryto” žurnalistams, o melioratorius iš savo kiemo tiesiog išvijo. – Mano sklypą drėkinti reikia, o ne sausinti”.
Taip pat priblokšti tą šeštadienio rytą buvo ir kiti Topolių gatvės gyventojai: Petras Stasiukaitis, Liuda Miknienė, Aiva Nakvosienė.
Jie irgi uždraudė melioratoriams įkelti kojas į savo namų valdas, o melioracijos trasas žyminčius į žemę susmaigstytus kuolelius ištraukė ir išmetė.
Kenčia dėl drėgmės stokos
„Panevėžio ryto” korespondentei šie trakiškiečiai tvirtino, jog niekas su jais nesitarė, neprašė leidimo per privačius sklypus rausti griovius.
O melioracijos trasas esą numatyta tiesti ir per jų šiltnamius, sodus, išpuoselėtus kiemus, per naujas gelžbetonines tvoras, tik praėjusį pavasarį pastatytas.
Topolių gatvės gyventojus labai piktina ir tai, kad ketinama sausinti jau ir taip sausus sklypus.
„Gyvename ant smėlio, juodžemio yra tik per kastuvo plotį. Per keturiolika metų sodo negaliu užauginti, nes per sausa”, – į skurdžiai atrodančius vaismedžius ir kaštonus rodė P.Stasiukaitis.
L.Miknienė tvirtino laistanti ir obelis, kad šios nenumestų vaisių.
Pasak J.Karūžienės, vasarą ji dažnai negalinti pjauti net vejos, ravėti braškių, kad nesunyktų išdžiūvusios. Daržuose neauga daržovės.
Kitas kaimo galas skęsta
„Mūsų kaimo gale gali lyti mėnesius – dirvožemis nepažliugs. Tai kas būtų dar nusausinus? Negaliu suprasti, kaip galėjo būti priimtas toks sprendimas”, – stebėjosi ir pyko J.Karūžienė.
Į pietus nuo Topolių gatvės esančios senojo Trakiškių kaimo sodybos susiduria su priešinga problema – pavasarį ir rudenį jų sklypai žliugte pažliunga.
Dėl per sauso dirvožemio kenčiantys trakiškiečiai žino kaimynų problemas, tačiau nenori, kad jos būtų sprendžiamos Topolių gatvės gyventojų sąskaita.
Jie mano, kad melioracijos tinklus galima nutiesti ir į kitą kaimo pusę, neliečiant Topolių gatvėje esančių sklypų.
Su projektu galėjo susipažinti
Trakiškio bendruomenės pirmininkas Eimantas Leonavičius „Panevėžio rytą” tikino, jog nusausinti kaimą buvo būtina, nes kai kurios sodybos kone skendo.
Pasak jo, apie būsimą melioraciją buvo paskelbta skelbimų lentoje prie bendruomenės namų, apie ją kalbėta bendruomenės susirinkime. Vasarą apie dvi tris savaites trakiškiečiai galėjo bendruomenės namuose susipažinti su melioracijos projektu bei prašyti jį pakoreguoti pagal savo pageidavimus.
Anot E.Leonavičiaus, kelių sodybų savininkai pareiškė neleidžiantys sausinti savo sklypų, todėl jų melioracijos trasos ir nesieks.
Pasiteiravus, ar trasos negalėjo būti vedamos į kitą melioracijos griovį, E.Leonavičius atsakė, jog apie tai, atsižvelgę į nuolydžius, sprendė specialistai.
„Reikės derinti kažką”, – atsakė bendruomenės pirmininkas, paklaustas, ką gi dabar darys paaiškėjus, kad ne visi trakiškiečiai susipažino su projektu ir nepritaria melioracijai.
Milijonai nukrito iš dangaus
Pasak Panevėžio rajono žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Algio Dziko, slėnyje įsikūrusį Trakiškio kaimą melioruoti reikėję būtinai, žmonės prašę savivaldybės pagalbos. Ypač būdavę baisu tame kaime rudenį, kai žemė pavirsdavusi į purvą.
„Pinigai melioracijai kaip iš dangaus nukrito. Pirmieji Lietuvoje pateikėme paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti ir laimėjome konkursą”, – negalėjo atsidžiaugti A.Dzikas.
Savivaldybės užsakymu „Panevėžio hidroprojekto” specialistai parengė projektą, pagal jį Europos struktūriniai fondai dviem Panevėžio rajono kaimams – Trakiškiui ir Perekšliams – nusausinti skyrė net 1,7 milijono litų. 10 procentų reikalingų pinigų davė rajono savivaldybė.
Melioracijos darbus patikėta atlikti „Panevėžio melioracijos” bendrovei.
Žmonių valiai nesipriešins
Žurnalistės skambučio sulaukęs A.Dzikas apie Trakiškyje kilusį incidentą jau žinojo ir patikino iš karto paliepęs darbus nutraukti.
Konfliktas, kilęs Trakiškyje, žemės ūkio specialistą pamokęs, jog ateityje, derinant melioracijos darbus, reikia užeiti į kiekvieną kiemą ir paklausti žmonių nuomonės.
„Į susirinkimus žmonės sunkiai renkasi”, – pripažino savo klaidą A.Dzikas.
Jis pritarė žurnalistei, jog tik tris dienas skelbimų lentoje kabojusio skelbimo apie susirinkimą žmonės galėjo ir nepastebėti, o trys savaitės nėra pakankamai ilgas laikas vasarą, kai buvo galima susipažinti su projektu. Juk žmonės tuo metu galėjo būti ir išvykę atostogauti.
„Niekas nieko ir nedarys, jeigu žmonės nesutinka”, – siekė nuraminti Trakiškio gyventojus savivaldybės darbuotojas.
Daiva Rasimavičiūtė
„Panevėžio rytas”