Lietuvos iniciatyvą spręsti problemas, susijusias su Baltijos jūroje palaidotu cheminiu ginklu, remia 5 valstybės, tvirtina parlamentaras Gediminas Jakavonis.
Ketvirtadienį Ukrainos mieste Lucke vykstančioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pakomitečio posėdyje Lietuvai atstovaujantis socialliberalas G. Jakavonis pasiūlė rengti rezoliuciją, susijusią su galimomis grėsmėmis Baltijos jūros ekosistemai dėl Antrojo pasaulinio karo metu jos dugne palaidoto cheminio ginklo.
Šiai iniciatyvai, kaip teigiama parlamentaro pranešime, parašais pritarė Jungtinės Karalystės, Italijos, Olandijos, Šveicarijos ir Kroatijos valstybių delegacijų atstovai ir Aplinkosaugos, žemės ūkio, vietos ir regionų komiteto vadovas Valteris Šmedas (Walter Schimed).
Parlamentaras tikisi, jog šiai iniciatyvai pritars ne tik ET PA Aplinkos, žemės ūkio ir regioninių reikalų komiteto vietinės ir regioninės demokratijos pakomitečio, bet ir kitų komitetų atstovai.
Lietuvos iniciatyvoje akcentuojama, jog Antrojo pasaulinio karo metu Baltijos jūros dugne palaidotas cheminis ginklas tampa vis aktualesne tarptautinės bendruomenės problema.
„Nesant tvirto tarptautinės bendruomenės apsisprendimo dėl cheminio ginklo Baltijos jūros dugne ateities, didėja grėsmė šios jūros ekosistemos išlikimui”, – rašoma G. Jakavonio siūlyme.
Anot jo, tai, kad hitlerinė Vokietija ir TSRS Baltijos jūroje palaidojo apie 292 tūkst. tonų cheminio ginklo, šiandien yra visos tarptautinės bendruomenės problema.
Vokietijos ir Rusijos susitarimas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, G. Jakavonio požiūriu, neišvengiamai turėtų skatinti tarptautines organizacijas imtis konkrečių veiksmų, kad būtų išvengta ekologinės katastrofos Baltijos jūroje.
Šios valstybės, pasak Aplinkos apsaugos komiteto Seime nario, galėtų konkrečiais veiksmais įrodyti, kad joms svarbūs ne tik ekonominiai interesai, bet ir demokratinės vertybės.
„Rusija ir Vokietija konkrečiais veiksmais – iki galo įvykdydamos tarptautinių Baltijos jūros apsaugos konvencijų reikalavimus ir aktyviai įsijungusios į cheminio ginklo problemos sprendimą – dar kartą pademonstruotų Europai ir pasauliui, jog XI amžiaus demokratijos vertybės joms yra tiek pat svarbios kaip ir jų ekonominiai interesai”, – pranešime cituojamas Seimo narys.
Politiko teigimu, ši Lietuvos iniciatyva pagreitintų cheminio ginklo Baltijos jūroje problemos sprendimą ir galbūt leistų netolimoje ateityje priimti veiksmų planą, kaip atsikratyti uždelsto veikimo ekologinės bombos.
Nei Vokietijos, nei Rusijos atstovai pakomitečio posėdyje nedalyvavo, tačiau tikimasi, kad jie pritars šiam siūlymui.
Iniciatyva bus oficialiai įregistruota po dviejų savaičių vyksiančioje ETPA sesijoje Strasbūre.
ETPA sutinka išnagrinėti siūlymą rengti rezoliuciją tada, kai jai pritaria 5 valstybių delegacijos arba 10 parlamentarų. Kai iniciatyva įregistruojama, ETPA paskiria pranešėją-ekspertą, kuris išnagrinėja situaciją ir siūlo konkrečius problemos sprendimus, pagal kuriuos rengiama rezoliucija.
2005-09-15 15:26