Vyriausybės bandymas spekuliuoti „Mažeikių naftos” akcijomis išperkant kontrolinį paketą iš žlungančio Rusijos koncerno „Jukos” ir netrukus parduodant gali virsti ir nuostoliais.
Siekis pasirinkti „priimtiną” pirkėją taip pat gali pakartoti ir nepavykusią JAV koncerno „Williams” atėjimo į „Mažeikių naftą” istoriją, perspėja analitikai, siūlantys naudoti biržos teikiamomis galimybėmis.
„Tai primena lipimą ant to paties grėblio”, – Eltai komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Remigijus Šimašius.
Anot jo, Vyriausybė nėra lygiavertis dalyvis aukcione, kurio dalyviai žinos, kad Lietuva ketina pasinaudoti pirmumo teise išpirkti „Mažeikių naftos” akcijas iš šaliai nepriimtino pirkėjo. „Tokiu atveju gali atsirasti įvairių užkulisinių susitarimų ir nerealių kainų siūlymų”, – teigė R. Šimašius.
Premjero Algirdo Brazausko teigimu, „Jukos” su „Mažeikių naftos” akcijų pirkėjų turėtų susitarti iki šių metų pabaigos. Tikėtina, kad pasiekus sutarimą Vyriausybė už skolintas lėšas išpirks „Jukos” turimas bendrovei akcijas ir jas išsyk parduos naujajam savininkui, kartu parduodama dalį dabar valstybei priklausančių akcijų.
Vyriausybė yra parengusi įstatymo projektą, kuriuo jai būtų suteikta teisė vykdyti šias operacijas bei tam skolintis, anot A. Brazausko, „labai dideles sumas pinigų”. „Jukos” valdomas 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketas rinkos kaina vertas daugiau kaip 4 mlrd. litų.
„Jeigu nėra svertų, kurie priverstų „Jukos” akcijas Vyriausybei parduoti už mažesnę kainą, tuomet valstybė iš šių operacijų tikrai neuždirbs”, – Eltai sakė finansų maklerio įmonės „Suprema” įmonių finansų specialistas Julijus Grigaliūnas.
Pasak jo, jei Vyriausybei nebus priimtinas didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, akcijas tuomet gali tekti parduoti ir pigiau. Analitikas taip pat svarstė, jog siekis priimti specialų įstatymą ir turėti laisvas rankas „Mažeikių naftos” akcijų pirkimui gali būti tik derybinė pozicija.
„Visos problemos kyla dėl pernelyg aktyvaus valstybės dalyvavimo „Mažeikių naftos” veikloje. Vyriausybei reiktų svarstyti, kaip akcijas parduoti, o ne pirkti, rengiant aukcioną ar parduodant per biržą”, – sakė R. Šimašius.
Pasak jo, geriausias savininkas yra tas, kuris už akcijas siūlo didžiausią kainą. „Siekis pasirinkti „gerą savininką”, kuris užtikrintų naftos tiekimą ir kartu būtų „mažiausiai rusiškas” politizuoja visą procesą ir sukuria prielaidas pakartoti „Williams” istoriją”, – kalbėjo LLRI viceprezidentas.
1999 metų pabaigoje padidinus „Mažeikių naftos” įstatinį kapitalą „Williams” už 33 proc. tuomet nuostolingos „Mažeikių naftos” akcijų sumokėjo 75 mln. JAV dolerių (tuometiniu kursu – 300 mln. litų).
Tuomet valdžioje buvę konservatoriai baiminosi rusiško kapitalo, todėl be konkurso pasirinkta „Williams” sugebėjo primesti nepalankias sąlygas – išsireikalavo valstybės garantijas „Mažeikių naftos” paskoloms, valdymo mokestį, sumažintus „Lietuvos geležinkelių” bei „Klaipėdos naftos” tarifus, degalų importo muitą bei kitų lengvatų.
„Williams” nepajėgus užtikrinti stabilaus naftos tiekimo palankiomis kainomis bei kritus naftos perdirbimo maržoms pasaulyje, „Mažeikių nafta” grimzdo į šimtamilijoninius nuostolius. Vėliau JAV koncernas patyrė problemų savo šalyje ir pardavė „Mažeikių naftą” Rusijos koncernui „Jukos”, kuris sugebėjo atgaivinti įmonę.
„Jukos” sulaukus milijardinių ieškinių dėl tariamų mokesčių nepriemokų, koncernas balansuoja ant žlugimo ribos ir parduoda turtą. Pagrindiniai „Jukos” akcininkai ir buvę vadovai – kalėjime.
40,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų valdanti Vyriausybė anksčiau buvo pareiškusi ketinanti parduoti 10-20 proc. iš savo valdomos „Mažeikių naftos” dalies, kad papildytų biudžetą.
Pasak kai kurių šaltinių, realiausi pretendentai įsigyti „Mažeikių naftą” – Rusijos koncernas „Lukoil” bei TNK-BP. Spaudos teigimu, TNK-BP yra Vyriausybės vertinama bendrovė, nes į ją yra investavusi Didžiosios Britanijos milžinė „British Petroleum”.
„Mažeikių nafta” yra pagrindinė degalų tiekėja Lietuvos rinkai, taip pat didžiausia eksportuotoja bei daugiausiai pelno uždirbanti šalies įmonė. Bendrovė taip pat valdo Būtingės terminalą bei Biržų naftotiekį.
Išaugus veiklos apimtims bei produkcijos kainoms „Mažeikių naftos” konsoliduotos pajamos pagal JAV apskaitos principus (US GAAP) pernai padidėjo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 3,3 karto – iki 721,883 mln. litų.
2005-09-15 11:50