Korupcijos Vilniaus savivaldybėje paieškos virsta asmeninių santykių su teisėsauga aiškinimusi

Galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje tiriančios Seimo laikinosios komisijos posėdžiai vis dažniau virsta pareigūnų kompetencijos aiškinimusi ir asmeninių santykių su teisėsauga nagrinėjimu.

Opozicijos atstovai tvirtina nematantys prasmės komisijai tęsti darbą ir kaltina pareigūnus pateikiant tendencingą informaciją. Savo ruožtu komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė atmeta tokius kaltinimus ir tikina, esą pareigūnų apklausos, per kurias parlamentarams pavyksta išgirsti nedaug naujų faktų, yra naudingos ruošiantis rašyti išvadą.

Ketvirtadienį į komisijos posėdį pakviestas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius pareiškė neturįs kompetencijos domėtis sklypais sostinės apylinkėse esančiame buvusiame sovietų armijos Vismaliukų poligone.

Prieš porą mėnesių Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius Kazys Maksvytis komisijai patvirtino, kad Valstybės turto fondas (VTF) jau parduoda poligono žemę, kuri esą turėjo būti grąžinta teisėtiems savininkams, nors detalieji planai dar neparengti.

Anot J. Jurkevičiaus, domėtis VTF parduodamais sklypais ar reikalauti, kad į tai reaguotų Vyriausybė, yra ne jo kompetencija. Jo teigimu, šiuo metu poligono žemę valdo „bent trys ar keturios” institucijos. Be to, sklypai Vismaliukų poligone jau formuojami ir šis procesas esą turėtų eiti į pabaigą.

„Nereikia mums muilinti akių, – šiuos argumentus atrėmė komisijos narys socialliberalas Artūras Skardžius. – Ten stovi tankų angarai. Savivaldybė neturi tankų ir jai tokių garažų nereikia. Žemę reikia išvalyti ir grąžinti teisėtiems savininkams”.

Pasak J. Jurkevičiaus, per pirmą šių metų pusmetį jis pateikė Vilniaus miesto savivaldybei 15 reikalavimų dėl sklypų suformavimo, o vien per pastaruosius du mėnesius – 22. Teismuose šiuo metu nagrinėjama maždaug 15 su įvairiais sprendimais dėl žemės susijusių bylų.

Vyriausybės atstovas teigė užprotestavęs vienintelį sostinės tarybos sprendimą, susijusį su įmonių grupe „Rubicon group”, – leidimą projektuoti gyvenamuosius namus pramogų parkui skirtoje teritorijoje. Teismas yra uždraudęs šiame sklype planuoti namų statybą.

Klausiamas, ar dažnai tarybos sprendimuose įžvelgia korupcijos požymių, J. Jurkevičius pažymėjo nesąs operatyvinės veiklos subjektas ir negalįs to pasakyti.

„Ar įžvelgiu korupcijos ryšius, kad už vieną ar kitą sprendimą vienam ar kitam asmeniui perduodami pinigai ar kažkokios paslaugos suteikiamos? Patys žinote, kad jei taip daroma, tai daroma ne atvirai, o slaptai, ir apie tai žino operatyvinės tarnybos”, – vėliau žurnalistams teigė Vyriausybės atstovas.

„Teigti, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimai korupciniai, pagrindo kol kas neturiu. Galiu tik sakyti, kad jie neatitinka įstatymų, ir tada reaguoju”, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar pačiam nekyla abejonių dėl kai kurių sprendimų, ilgokai patylėjęs J. Jurkevičius atsakė: „Man viduje gali kilti, bet jei tai atitinka įstatymus…”.

Šiame posėdyje dalyvavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Romualdas Boreika sulaukė nemažai parlamentarų priekaištų, kad tyrimai dėl žiniasklaidoje paviešintų galimų korupcijos atvejų nebuvo pradėti anksčiau šios tarnybos iniciatyva.

„Manote, kad prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjams neužtenka kompetencijos įžvelgti nusikaltimų požymius? Jei jie manytų, kad FNTT pareigūnai kompetentingesni, perduotų tyrimus mums”, – „darbietės” Vilijos Vertelienės priekaištus atrėmė R. Boreika.

„Galvoju, kad prokurorai ne tokie kompetentingi, kaip jūs. Gal jūs kažką užslėpta pamatysite?” – paaiškino parlamentarė.

Pasak R. Boreikos, jo vadovaujama tarnyba šiame tyrime buvo pradėjusi keturių ūkio subjektų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimus. Vienas patikrinimas jau baigtas ir jo išvados perduotos Generalinei prokuratūrai. Ar įmonės priklauso „Rubicon group”, kaip ir į nemažą dalį kitų klausimų, FNTT vadovas neatsakė, siūlydamas kreiptis į tyrimui vadovaujantį prokurorą.

Komisijos narys liberaldemokratas Vytautas Galvonas nepraleido progos papriekaištauti, kodėl delsiama baigti tyrimą dėl savivaldybės bendrovės „Šiaurės miestelis”, kuriai jis anksčiau vadovavo, veiklos. R. Boreika atkirto, kad parlamentaras kreipiasi ne tuo adresu, ir priminė, kad medžiaga perduota sostinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui.

Beje, FNTT vadovo žmona parlamentarė Violeta Boreikienė yra sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos narė. Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad pagal įstatymus šioje tarnyboje „niekas neturi teisės organizuoti politinių klausimų sprendimo”.

Kaip po posėdžio žurnalistams tvirtino komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė, net tokios diskusijos, per kurias dažniausiai nieko naujo nesužinoma, naudingos, mat „galima padaryti išvadas, kokių pataisų reikia įstatyminėje bazėje”.

Ji atrėmė liberalcentristo Vytauto Bogušio repliką, kad komisijos darbas tampa beviltiškas: „Komisija tikrai nėra aklavietėje”.

Dar daugiau informacijos tikimasi gauti kitą savaitę komisijos nariams apsilankius Generalinėje prokuratūroje ir susipažinus su turima ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Liberalcentristas Rimantas Remeika pareiškė komisijos posėdyje išgirdęs paneigimą, kad savivaldybė buvo atsakinga už Vismaliukų poligono žemės pardavimą. „Eskaluoti ir viską versti savivaldybės atsakomybei netenka prasmės”, – tvirtino jis.

Tačiau L. Graužinienė teigė įžvelgianti sąsajų, mat detalųjį poligono planą ruošia savivaldybės įmonė „Šiaurės miestelis”.

Be to, R. Remeika apkaltino STT tendencingu informacijos pateikimu. Taip jis įvertino antradienio apsilankymą šioje institucijoje, kur komisijos nariams buvo pateikta operatyvinio tyrimo medžiaga. Pasak liberalcentristo, ten buvo surengtas šou ir jis buvęs kone užhipnotizuotas: „Kai kurie epizodai man atrodė labai tendencingai. Gal pagrindo tam ir yra, bet tai buvo susisteminta ir ne visiškai operatyvinė medžiaga. Dalis operatyvinės, dalis STT vadovų apmąstymai”.

2005-09-15 11:58