Mažiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusi teisininkų dalis – antstoliai bando gerinti savo įvaizdį kviesdami į susitikimus.
Į vakar uostamiestyje vykusį Lietuvos antstolių rūmų organizuotą pokalbį su visuomene neatvyko nė vienas paprastas miestietis. Bendraudami su žurnalistais rūmų atstovai tikino reaguosiantys į kiekvieną nusiskundimą ir ragino labiau įsigilinti į antstolių darbo sunkumus.
Miestiečių nebuvo
Vakarykštis susitikimas – pirmas per dvejus metus, nuo tada, kai antstoliai pradėjo dirbti privačiai. Pokalbis buvo labiau panašus į reklaminį susitikimą. Rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, valdytoja Asta Karužienė bei Antstolių garbės teismo pirmininkas Vitalis Milevičius rytą tikėjosi miestiečių antplūdžio, o po pietų bendravo su antstoliais.
Kadangi 10 valandą atvyko tik keli žurnalistai bei teisininkė, atstovaujanti kelių skolininkų interesams teismuose, pokalbis pakrypo neplanuota linkme. Advokato padėjėja bandė išdėstyti savo ginamųjų bėdas, skųsdama antstolį.
Manoma, kad antstolių darbu nepatenkinti miestiečiai neatvyko todėl, kad susitikimas vyko darbo dienos rytą. Susitikimą organizavę rūmų atstovai nusprendė, kad žmonės nelinkę apie savo problemas kalbėti viešai.
Pasitiki žurnalistais
Į redakcijas teisybės ieškoti kiekvieną savaitę ateina bent du žmonės. Po žurnalistų įsikišimo antstoliai dažnai grąžindavo be pagrindo paimtus iš kreditorių pinigus arba atšaukdavo sąskaitų areštus.
Žmonės pasakoja ne tik apie dvigubai didesnes nei yra skola antstolių išieškomas sumas. Daugeliu atvejų jie supranta savo kaltę dėl laiku nesumokėtos skolos. Tačiau žmones piktina, jog antstoliai nepraneša apie sąskaitų ar nekilnojamojo turto areštą, o neretai ir turto pardavimą. Jie piktinasi ir nepagarbiu elgesiu, nenoru bendrauti ir neteisėtais antstolių veiksmais.
Neteko darbo
Antstolių rūmų prezidiumas gauna nusiskundimų uostamiestyje dirbančiais antstoliais. Svečiai iš Vilniaus neslėpė, jog iš 22 Klaipėdos apygardoje dirbančių antstolių keturiems iškeltos drausminės bylos. Vienas atleistas iš darbo, vienas išėjo pats, viena byla tebenagrinėjama, o vienam antstoliui pareikšta pastaba. Vieno antstolio veikla domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau, nepavykus įrodyti jo kaltę, tyrimas buvo nutrauktas.
A.Karužienė pastebėjo, jog prieš porą metų valstybinių antstolių darbu labiausiai skundėsi žmonės, kurie negalėdavo atgauti jiems priteistų pinigų. Dabar yra priešingai – labiausiai nepatenkinti skolininkai. Antstolių rūmų valdytojos teigimu, 95 proc. skundų yra nepagrįsti. Tačiau likę 5 proc. verčia nerimauti, juolab kad jie menkina visų antstolių įvaizdį. Praktika parodė, jog daugumą problemų su kreditoriais galima išspręsti antstolio kontoroje.
Įžvelgia pavydą
Lietuvoje dabar dirba 124 antstoliai. Jiems tenka pusė milijono bylų. Nenuostabu, kad su pinigais ar turtu nenorintys atsisveikinti žmonės yra nepatenkinti teismų sprendimus vykdančiais antstoliais.
Antstolių rūmai bando nuplauti juodulius nuo šios profesijos munduro. Neseniai tam įsteigtas rūmų atstovo spaudai etatas. Tokie susitikimai kaip vykęs vakar taip pat turi tikslą demonstruoti norą bendrauti su visuomene ir viešai aiškinti antstolių darbo ypatumus.
Antstoliai yra įsitikinę, jog pastaruoju metu kilęs ažiotažas dėl jų darbo yra dirbtinis ir politizuotas, sukeltas aukštuose valdžios sluoksniuose kilusio pavydo dėl neva antstolių lengvai uždirbamų didelių pinigų.
Netrukus planuojama sukurti metodiką, leisiančią subalansuoti antstolių darbo įkainius. A.Karužienė tikino, jog kiekvienas žmogus, kuris įtaria, jog antstolis be pagrindo siekė pakelti atlygį sau, gali skųstis Antstolių rūmams raštu arba telefonu.
Daiva Janauskaitė