Pyragus bei duoną kepančios įmonės kelia produkcijos kainas, o pieno perdirbėjai energetikos išteklių brangimą kompensuoja vidiniais rezervais
Šiomis dienomis jau pabrango arba artimiausiu metu pabrangs vienas pagrindinių maisto produktų – duona bei jos gaminiai. Dauguma „Kauno dienos” kalbintų kepyklų vadovų informavo apie planus produkciją pabranginti 6-10 proc. Išaugusios degalų kainos tebuvo viena iš priežasčių peržiūrėti duonos bei jos gaminių įkainius, kuriuos labiausiai iškėlė ketvirtadaliu pabrangę miltai.
Tuo tarpu pieno perdirbėjai žada pirkėjams šiemet tokių siurprizų neteikti.
Galimybių taupyti nebeliko
Duoną bei pyrago gaminius kepančios Kauno bendrovės „Laragis” direktorius Kęstutis Mikėnas teigė, kad jo vadovaujamos įmonės produkcija 9-10 proc. brangs greičiausiai jau nuo spalio 1-osios.
„Esame priversti didinti kainas, nes kitų rezervų nebeturime. Tačiau įkainius didinsime ne dėl išaugusių degalų kainų, o dėl to, kad nuo rugsėjo 1 dienos 20-30 proc. pabrango pagrindinė žaliava – miltai”, – tvirtino įmonės vadovas ir pridūrė, jog pastaruoju metu didėjo ir elektros įkainiai bei buvo pakelta minimalaus atlyginimo kartelė.
Tokiam sprendimui įtakos turėjo ir rekordines aukštumas pasiekusios degalų kainos, tačiau šis pabrangimas tesudaro ketvirtadalį visų padidėjusių išlaidų, susijusių būtent su žaliavos brangimu.
„Deja, galimybių sutaupyti jau nebeturime. Visus resursus seniai išnaudojome. Kepaliukų mažinimo etapas jau taip pat liko praeityje. Daugiau mažinti nebeturime ką”, – teigė K.Mikėnas prisiminė, jog paskutinį kartą duona bei jos gaminiai ženkliai brango maždaug prieš dvejus metus, kai taip pat žymiai šoktelėjo miltų kainos.
Pašnekovas prognozavo, jog kainų padidinimas greičiausiai pablogins produkcijos pardavimo rodiklius: „Manau, kad pirkimo apimtys kris. Nors, regis, duona nėra tas produktas, kurio vartotojai atsisakytų ar stengtųsi taupyti, tačiau jau dabar pagal pardavimų apimtis jaučiame, kada žmonėms mokami atlyginimai, pensijos”.
Kepykla savo produkciją tiekia ne tik į Kauno bei aplinkinius rajonus, bet ir į Vilnių, Panevėžį, Šiaulius.
Po kuro brango ir žaliava
Karmėlavoje įsikūrusios bendrovės „Baltasis pyragas” komercijos direktorius Donatas Baronas taip pat patvirtino, kad įmonės planuoja didinti produkcijos kainas. Tačiau kada ir kiek bus pabranginta duona bei jos gaminiai, kepyklos atstovas nedetalizavo, teigdamas, jog šie pokyčiai tebeplanuojami.
„Turime atsižvelgti į anksčiau prisiimtus įsipareigojimus prekybininkams bei sutartis, kurių negalime pakeisti”, – pridūrė D.Baronas.
Dar vienos mielinius gaminius bei tortus kepančios Kauno įmonės „Jukna ir Ko” atstovai „Kauno dienai” teigė, jog gaminių kainas bendrovė jau padidino vidutiniškai 8 procentais. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis – pabrangę miltai.
Savo produkcijos kainas 5-7 procentais jau kilstelėjo ir Garliavoje veikianti bendrovė „Rugiaduonis”. Jos direktorius Vytautas Adomaitis aiškino, jog tokiam žingsniui buvo pasiryžta dėl išaugusių kuro bei elektros energijos įkainių. Šiomis dienomis sulaukta ir nemalonios staigmenos apie gerokai pabrangusią žaliavą.
„Šiandien sunku pasakyti, ar produkcija iki metų pabaigos gali dar labiau pabrangti. Iki šiol duona buvo viena iš nedaugelio prekių, kurios kaina ilgus metus buvo gana stabili. Ją buvo sudėtinga padidinti dėl itin aštrios konkurencijos”, – dėstė verslininkas.
Grūdų trūks
„Kauno grūdų” produktų vadovas Marius Gudas patvirtino, jog nuo rugsėjo pradžios įmonė 20-30 proc. pakėlė maistinių kviečių kainas.
„Deja, šių metų derlius nepateisino lūkesčių. Javai užderėjo neblogai, bet prieš pat javapjūtę prasidėję lietūs viską sugadino. Jau dabar aišku, kad Lietuvoje trūks geros kokybės kviečių, kurių, kaip mes prognozuojame, teks importuoti. Kainos gali dar labiau kilti, nes importiniai kviečiai bus brangesni”, – teigė Kauno bendrovės atstovas ir pridūrė, jog ir miltų kainos priklausys nuo to, kokie bus grūdų supirkimo įkainiai.
Lietuvoje kasmet geros kokybės maistinių kviečių sunaudojama apie 250-260 tūkst. tonų. Prognozuojama, jog šiais metais tinkamų malti kviečių prikulta apie 150 tūkst. tonų.
M.Gudas užsiminė, jog šiuo metu kilstelėtos kainos po poros mėnesių gali dar palypėti aukštyn: „Panaši situacija susidarė ir kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, kur, kaip girdėjome, derlius taip nėra geras”.
Šiuo metu „Kauno grūdai” parduoda maišytus miltus iš senojo bei naujojo derliaus.
Situacija rinkoje įtempta
Iš visų kalbintų pakaunės duonos bei pyrago gamintojų tik „Kauno duona” kol kas neplanuoja didinti produkcijos kainų. Bendrovės generalinis direktorius Robertas Jankauskas teigė, jog įkainių pokyčiai priklausys nuo žaliavos kainos.
„Jeigu miltai ir toliau brangs, produkcijos kainas taip pat gali tekti keisti. Tačiau mes to nedarėme net prieš dvejus metus, kai miltai itin ženkliai brango”, – pridūrė įmonės vadovas.
Jis pripažino, jog dabartinė situacija rinkoje gana sudėtinga, nes verslo įmonėms teko ne tik didinti atlyginimus, bet ir susitaikyti su degalų kainų šuoliu.
„Tikiu, kad konkurentai kainas didina tikrai ne iš gero gyvenimo. Tačiau tai labiausiai susiję su žaliavos brangimu. Kuro kainų padidėjimas kiekvienam kilogramui mūsų produkcijos gali pridėti tik dalį procento”, – pridūrė pašnekovas.
Vis dėlto kalbinti verslininkai buvo įsitikinę, jog pastarasis kainų kilstelėjimas gali turėti nemažos įtakos visai duonos bei pyrago gaminių rinkai, kur galima tikėtis net ir bankrotų.
„Laragio” direktorius K.Mikėnas svarstė, jog anksčiau ar vėliau kainas turės kelti visi duonos gamintojai: „Kitos išeities nematau. Žinoma, kainų padidėjimas dar labiau paaštrins konkurenciją, nes, matyt, gali atsirasti ir tokių įmonių, kurios kainų nekels ir dirbs „į minusą”. Jau dabar vietos rinkoje situacija yra labai įtempta. Kainų kilimas ją dar labiau paaštrins”.
Bankrotų gali būti ir daugiau
Šią savaitę Lietuvos darbo birža pranešė, jog dvi bankrutuojančios duonos gamybos įmonės „Kudirkos Naumiesčio duona” ir „Raseinių duona” atleis savo darbuotojus. „Kudirkos Naumiesčio duona” dėl bankroto atleidžia 36 darbuotojus, o likviduojama „Raseinių duona” – 47 darbuotojus.
Didelės konkurencijos neatlaikiusiai „Kudirkos Naumiesčio duonai” bankrotas buvo paskelbtas liepos viduryje. Įmonę slegia apie 0,3 mln. litų skolų.
„Rugiaduonio” vadovas V.Adomaitis prognozavo, jog dabartinė padėtis rinkoje gali būti pražūtinga ir kai kurioms kitoms įmonėms. Konkurencija šiame pramonės sektoriuje aštrėja ir dėl prekybininkų diktuojamų sąlygų.
„Manau, kad pats duonos brangimas vartotojams neturėtų būti itin skaudus smūgis. Net ir pensininkas nenuskurs, jeigu produkcija pabrangs kokiais penkiais centais. Tačiau gyventojams apskritai liks mažiau pinigų maisto produktams, nes jie mokės brangiau už degalus, dujas, elektrą. Tad dauguma gamybininkų turėtų pajusti kritusį vartojimo lygį”, – pridūrė įmonės direktorius.
Gelbsti eksportas
Ar paskui duonos gaminius neims brangti ir pieno produkcija? AB „Pieno žvaigždės”, turinčios filialus „Kauno pienas”, „Panevėžio pienas”, „Mažeikių pieninė”, „Pasvalio sūrinė”, valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus užtikrino, jog, nepaisant padidėjusių išlaidų kurui, artimiausius tris mėnesius įmonės produkcija nebrangs.
„Kol kas produkcijų kainų nedidinsime, nors mūsų įmonės produkciją kasdien išvežioja 150 automobilių, o dar 200 surenka pieną iš ūkininkų. Esame apskaičiavę, kad galutinės produkcijos savikainoje kuro išlaidos sudaro 0,2 procentų”, – „Kauno dienai” teigė vieno didžiausių Baltijos šalyse koncerno vadovas.
Įmonė padidėjusias išlaidas kompensuoja padidėjusio eksporto į kitas ES šalis sąskaita. Anot J.Kvaraciejaus, jau nebe pirmus metus įmonė jaučia „smukusią Lietuvos, palyginti su kitomis valstybėmis, vartotojų perkamąją galią”.
„Nesinori prognozuoti, kas bus ateityje. Stebėsime situaciją, tačiau kol kas produkcijos kainos tikrai nesikeis”, – užtikrino „Pieno žvaigždžių” vadovas.
Stabdo gamybą
Tačiau nuostolių pieno pramonė neišvengė. Ledų gamybos bendrovė „Klaipėdos pienas”, gaminanti ledus „Žemaitijos pienui”, ketina laikinai nutraukti produkcijos gamybą ir atleisti beveik trečdalį savo darbuotojų.
Vienintelė iki šiol bendrovės vykdoma veikla – ledų gamyba – bus nutraukta spalio viduryje, o ją atnaujinti tikimasi balandį ar gegužę.
„Prigaminome pakankamai produkcijos, todėl veiklą laikinai stabdome. Gaminti ledus žiemą, kai produkcijos paklausa maža, – nuostolinga”, – BNS sakė „Klaipėdos pieno” direktorius Robertas Pažemeckas.
Pasak jo, bendrovė 41 darbuotoją atleis iki kitų metų pradžios. Jei gamyba bus atnaujinta, dalį jų ketinama vėl priimti į darbą. Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 100 darbuotojų.
„Ar atnaujinsime gamybą pavasarį, priklausys nuo situacijos rinkoje”, – teigė R.Pažemeckas.
Klaipėdos pieninė, kuri gamina pieno produktus tik „Žemaitijos pieno” užsakymu, pernai pagamino 2,47 tūkst. tonų ledų (83,9 proc. visų įmonės pajamų) bei 519,2 tūkst. tonų pieno produktų (7,3 proc.).
Lina Navickaitė