Šalyje planuoti teroristinius aktus nesudėtinga, nes saugumo tarnybos nepakankamai rūpinasi galimų išpuolių prevencija
Europoje didėjant kruvinų teroristinių išpuolių grėsmei, „Kauno diena” iš JAV kompanijos „Digital Globe” gavo Ignalinos apylinkių aeronuotraukų. Maždaug trijų savaičių eksperimentas parodė, kad NATO narės tarpusavio veiksmus saugumui užtikrinti koordinuoja tik teoriškai, o planuoti teroro aktus galima sėdint prie kompiuterio.
Reikalauja apriboti platinimą
Prieš pusantro mėnesio „Kauno diena” pradėjo tyrimą, ar sudėtinga gauti slaptų Lietuvos objektų nuotraukų, darytų iš palydovų kosmose. Juolab kad šias paslaugas teikiančių kompanijų pasaulyje yra dešimtys, pradedant JAV ir baigiant Rusijos Federacija. Įvairios valstybės kas kartą kelia susirūpinimą nevaržomu minėtų paslaugų teikimu.
Praėjusią savaitę Tailandas ir Pietų Korėja sukritikavo amerikiečių tinklalapio „Google” savininkus, kuriems priklauso interneto svetainė www.earth.google.com. Jie pareikalavo Vašingtono uždrausti iš palydovo padarytų nuotraukų su jų teritorijų vaizdais platinimą.
„Mes tikimės, kad toks fotografavimas bus ribojamas, ypač kai kalbama apie valstybinius pastatus”, – pareiškė Tailando armijos atstovas. Azijos šalių pareigūnų nuomone, viešai prieinamos nuotraukos gali pakenkti minėtų valstybių saugumui. Ar tokios nuotraukos iš kosmoso gali pakenti Lietuvos saugumo interesams?
Stebėtinas nepastabumas
Longmonte (Kolorado valstija) įsikūrusi „Digital Globe” bendrovė yra viena tų, kuri siūlo itin aukštos kokybės topografines nuotraukas, darytas iš „QuickBird” palydovo kosmose.
Vieno kvadratinio kilometro nuotraukos kaina siekia 16-45 JAV dolerius. Tačiau norint, kad užsakymas būtų įvykdytas, būtina pateikti ne mažiau kaip 64 kv. km fotografavimo užsakymą. Nuotraukų kokybė tokia aukšta, kad jose matyti iki 60 cm dydžio detalės.
„Kauno dienai” nusiuntus užklausimą, ar įmonė galėtų nufotografuoti Ruklos ir Ignalinos apylinkes, atsakymo ilgai laukti nereikėjo. Rukloje sukoncentruota maždaug 70 proc. Lietuvos kariuomenės dalinių, Ignalinoje veikia atominė elektrinė, bauginanti vakariečius.
Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojas Brukas Adamas Makartis informavo, kad laišką persiuntė „Eurimage” kompanijai. Tai „Digital Globe” partneriai Europoje. Tačiau pirmiausia į akis krito „Digital Globe” ir „Eurimage” darbuotojų nepastabumas. Prisistačius tikru vardu ir pavarde, atsakymus abi įmonės pradėdavo kreipiniu „Miela Daina”. Laiškus siuntėme iš svetimos elektroninio pašto dėžutės. Dėl objektų fotografavimo asmuo gali kreiptis visiškai nesukeldamas įtarimo, nes pašto dėžučių internete galima pasidaryti tiek, kiek širdis geidžia.
Nuotraukas atsiuntė nemokamai
Nusiuntus tikslias vietovių koordinates, „Digital Globe” visiškai nepasidomėjo, kokie objektai galėtų būti Rukloje ir Ignalinoje.
„Labai atsiprašau už mūsų partnerius dėl užtrukusio atsakymo”, – apgailestavo B.A.Makartis. Jam išsakėme priekaištus, kad atsakymas iš „Eurimage” vėlavo dvi savaites. Gal dėl nepatenkinto kliento B.A.Makartis iš įmonės vaizdų archyvo nemokamai „Kauno dienai” persiuntė dvi Ignalinos apylinkių nuotraukas. „Atleiskite, bet matyti sniegas, todėl kokybė nekokia”, – atsiprašinėjo B.A.Makartis.
Tuo tarpu detalioms fotografijoms padaryti, kai užsakoma ne mažiau kaip 64 kv. km teritorija, pasak „Digital Globe” darbuotojo, prireiks nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Galutinį produktą „Digital Globe” pažadėjo pristatyti paštu, o už jį galima atsiskaityti kreditine kortele. Bendra užsakymo kaina siektų kelis tūkstančius dolerių.
Rūpinasi tik JAV saugumu
„Digital Globe” skelbia, kad teroristai nesugebėtų pasinaudoti palydovinėmis nuotraukomis, nes „nuotraukos neteikiamos, jei objektai susiję su JAV saugumo interesais”. Ar tai reiškia, kad JAV partnerių interesai didžiajai valstybei visiškai neįdomūs? Per pusantro mėnesio iš „Digital Globe” nesulaukėme nė vieno pranešimo, kad kompanija dėl kokių nors priežasčių negalėtų padaryti Ignalinos ir Ruklos apylinkių nuotraukų, jau nekalbant apie mažiau reikšmingus objektus. Žinodama Lietuvai svarbių objektų koordinates, „Digital Globe” nedelsiant būtų pranešusi, kad užsakymo įvykdyti bendrovė negali.
Tikėtina, jog panašios „JAV saugumo interesų” taktikos laikosi ir kitos kompanijos. Pavyzdžiui, kitas tinklalapis (www.terraserver.com) siūlo dar aukštesnės kokybės nuotraukas, o jose galima įžvelgti net iki 15 cm objektus.
Apnuoginamas ir privatumas
„Anksčiau palydovinės technologijos buvo naudojamos tik žvalgybiniais tikslais, bet dabar jos tapo prieinamos visiems”, – sakė politologas Algis Krupavičius. Pasak jo, trūksta rimtesnės analizės, ar palydovinės technologijos gali pakenkti įvairių valstybių saugumui. „Nuotraukų platinimas turėtų būti reglamentuotas tarptautiniu mastu, o Lietuvai taip pat reikėtų išsakyti savo nuomonę”, – sakė A.Krupavičius.
Teisėtu ir greitu būdu apriboti nuotraukų platinimą galima taikant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kuri gina privatumą. „Juk kiekvienas žmogus gali patekti į dviprasmišką situaciją, nes pasidaro matomas visiems”, – įsitikinęs A.Krupavičius.
Politologas neabejoja, kad deklaruojami tik JAV saugumo interesai iš esmės atspindi bendrą šios valstybės prisiimtą pasaulio policininko vaidmenį. „Amerika yra svarbus veikėjas, užtikrinantis stabilumą pasaulyje, tačiau kai saugumo svertai monopolizuojami vienose rankose, efektas būna priešingas – nestabilumas padidėja”, – mano A.Krupavičius.
Grasina išpuoliais Europoje
Kad teroristinė organizacija „Al Qaeda” planuoja išpuolius JAV ir Europoje, abejonių, atrodo, nėra, o ignoruoti grasinimus būtų visiškai neprotinga. Apie planuojamus išpuolius Los Andžele, Melburne ir Europos valstybėse „Al Qaeda” pranešė praėjusį sekmadienį ir pirmadienį. JAV šią žinią perdavė, kaip spėjama, Pietų Kalifornijoje gyvenantis Adamas Gadahnas, tai yra vietos islamistas, kaip ir tie, kurie kruvinus teroro aktus surengė Londone.
Pakankamai aukštos kokybės išsamių Londono ir Los Andželo vaizdų, kuriuose matyti objektai mažesni už automobilį, nemokamai siūlo jau minėta „earth.google.com”. Pačią programą „Google Earth Pro” legaliai galima gauti per metus mokant 400 dolerių mokestį. Jos bandomoji versija apskritai yra nemokama. Los Andželo ir kitų miestų nuotraukose nurodyti oro uostai, kavinės, klubai, prekybos centrai ir kitos masinės susirinkimo vietos. Teroristams beliktų tik pasirinkti objektą, o detaliai viską suplanuoti būtų daug lengviau nuvykus į vietą.
Gali būti valstybės paslaptis
Valstybės saugumo departamentas (VSD) neatskleidžia, kokias prevencines priemones taiko užkirsti kelią teroro aktams. Vadovaujantis Branduolinės energetikos įstatymu, VSD turėtų kurti ir vykdyti atominės elektrinės antiteroristinius planus, tirti veikas, kurios gali pakenkti valstybės saugumo interesams. VSD atstovo spaudai Vytauto Makausko paklausus, kur būtų galima gauti detalų Ignalinos AE žemėlapį, jis perklausė, ar kas nors Lietuvoje apskritai yra išleidęs žemėlapį su metro dydžio objektais.
„Gal jų neviešinti turėtų kitos institucijos, o ne Saugumo departamentas”, – svarstė V.Makauskas. „Viskas, kas susiję su Ignalinos AE fizine apsauga (žemėlapyje nurodyti apsaugos bokšteliai, patikros punktai), gali būti valstybės paslaptis, – sakė V.Makauskas. – Paviešinus šią paslaptį, galima ilgam sėsti į kalėjimą”. Pasak jo, galbūt todėl niekas nesiima daryti detalių Ignalinos AE žemėlapių. Tačiau valstybės išdaviku, atrodo, galima tapti legaliai, nes nuotraukas nesudėtinga gauti iš jas legaliai darančių kompanijų.
Seime apie palydovus nekalbėta
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta patikino, kad fotografuojamų Lietuvos objektų tema komitete niekada nebuvo gvildenama.
„Nuotraukų iš palydovų problemos komitete niekada nesame nagrinėję, – sakė A.Kašėta. – Jokių nuogąstavimų negauta nei iš Krašto apsaugos ministerijos, nei iš Valstybės saugumo departamento”.
Minėto komiteto posėdžiai yra uždari. Parlamentaras sakė, kad Seimas turėtų užklausti specialiųjų tarnybų, ar nuogąstavimai dėl fotografuojamų objektų galėtų pakenkti Lietuvos saugumo interesams.
A.Kašėta akcentavo, kad visos didžiosios šalys, draugiškos ir nedraugiškos, turi palydovų, todėl Lietuva neišvengiamai atsiduria po vienu dideliu didinamuoju stiklu.
„Jei teroristai norėtų iškrėsti didelę šunybę ties Ignalinos AE, nebūtų gerai, jei jie turėtų smulkų teritorijos planą”, – įsitikinęs A.Kašėta. Jis neabejoja, kad rūpindamasi savo saugumo interesais Amerika turėtų atsižvelgti ir į sąjungininkų nuomonę. Juolab kad po rugsėjo 11-osios įvykių pasaulyje antiteroristinę koaliciją subūrė būtent JAV.
Saugumu privalu pasirūpinti patiems
JAV ambasados Lietuvoje nuostatos neturėtų guosti mūsų šalies pareigūnų. Pasak Spaudos ir kultūros atašė Entonio Pahigiano, „Digital Globe”, kaip ir kitos panašios JAV kompanijos, yra sudariusios sutartį su JAV valstybės departamentu. „Pagal sutartį joms apribota galimybė pardavinėti kai kurias nuotraukas”, – teigė E.Pahigianas.
Atašė patikslino, kad neteikiamos tik tos nuotraukos, kurios susijusios su JAV saugumo interesais. „Kitos šalys rūpinasi savimi”, – paaiškino E.Pahigianas.
Šalies interesai neapginti
Kokių saugumo priemonių ėmėsi Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas, kad niekas neturėtų detalių Lietuvos karinių bazių žemėlapių ir nuotraukų, į šį klausimą nieko konkretaus neatsakyta. Šio štabo specialistai aiškina, kad internetu platinamos nuotraukos nėra kokybiškos, todėl neva jomis neįmanoma pasinaudoti blogiems tikslams.
„Internetas – atvira erdvė, kurioje yra ne tik nuotraukų iš palydovo, – savo atsakyme rašo Gynybos štabas. – Galima rasti ir sprogmenų gamybos instrukcijų bei kitokios informacijos, galinčios daryti vienokią ar kitokią įtaką valstybėms”.
Gynybos štabas visiškai neatsakė, kas daroma, kad būtų apsaugoti Lietuvos saugumo interesai, o į konkrečius klausimus atsakė perrašytomis savo instrukcijomis ir nuostatais. Bet atrodo, kad strategiškai svarbių objektų koordinatės partneriams užsienyje iš Lietuvos niekas iki šiol neišsiuntė tikintis, kad privačios kompanijos bus įspėtos neplatinti nuotraukų. Juolab kad paslaugų aprašymuose akcentuojama, esą JAV karinių objektų koordinatės nuotraukų teikėjams žinomos, todėl jos yra neteiktinos.
Žemėlapį pataisė kariškiai
Kaune įsikūręs Aerogeodezijos institutas 2004-ųjų gruodį pristatė 1:50 000 mastelio žemėlapį. Jis sudarytas iš 136 lapų, kurių aukštis ir plotis siekia pusmetrį. Viename lape pavaizduoti 625 kvadratiniai kilometrai. „Kariškiai šiek tiek pakoregavo žemėlapį pagal NATO standartus, – sakė instituto direktorius Vilius Žilevičius. – Nebuvo daroma taip, kaip sovietmečiu, kai raketinės bazės būdavo paverčiamos karvių fermomis, bet tam tikri pakeitimai padaryti”. V.Žilevičiaus teigimu, eiliniam vartotojui nebūtina žinoti, kokio svorio automobiliai gali važiuoti tiltu. „TOP 50 LT” projekto kaina siekė 14,6 mln. Lt. Knygynuose vienas lapas kainuoja 17 Lt. Lietuvos teritorijos topografinis žemėlapis pagamintas padedant JAV Nacionalinei geoerdvės žvalgybos agentūrai. Bet minėtas žemėlapis yra palyginti niekis su tomis nuotraukomis, kurias pardavinėja „Digital Globe”, „Terraserver” arba „Earth Google”.
Aukos skaičiuojamos tūkstančiais
Internete galima užsisakyti ir trimačius vaizdus (kalvos, pastatai), o ekrane, artėjant prie prasirinkto objekto, nurodoma net iš kokio aukščio (pėdomis) žvelgia stebėtojas.
„Nuotrauka pati savaime yra nieko verta – reikalinga jos analizė, vertinimas, išvados, objekto charakteristikos, paskirtis, galimybes ir panašiai”, – teigia KAM Gynybos štabo ekspertai. Paklaustas, kas būtų, jei nedidelis lėktuvas bandytų nedideliame aukštyje praskristi virš Ignalinos AE, V.Makauskas patikino, jog orlaivis nedelsiant būtų numuštas.
Elektrinės perimetras saugomas raketinėmis sistemomis „Stinger”, sumontuotomis ant galingų visureigių „Humvee”. Tačiau dauguma objektų, ypač didieji mažmeninės prekybos centrai gali būti pagrindiniu teroristų taikiniu. Per išpuolius pagrindinis islamistų tikslas – kartu su savimi į kapus nusinešti kuo daugiau žmonių gyvybių. Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios surengtuose kruviniausiuose teroro aktuose įvairiose šalyse žuvo mažiausiai 1109 žmonės ir apie 8 tūkst. patyrė sužalojimus.
Gediminas Stanišauskas