Dvigubi teisingumo standartai

Vienas iš žlugusios Kauno holdingo kompanijos (KHK) indėlininkų siekia prisiteisti prieš dešimtmetį šiai bendrovei patikėtus pinigus ir žadėtas 60-ies procentų palūkanas. Civilinę bylą išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas vakar indėlininko prašymą atmetė.

„Nesuprantu, kodėl negaliu atgauti skolos, nors KHK valdybos pirmininkas prisiteisė net 42 milijonus litų?“ – stebėjosi kol kas bergždžiai teisybės ir pinigų teisme ieškantis vilnietis Kazimieras Jonas Jocius.

Milijonai ištirpo

Į teismą dėl KHK negrąžintų 3 tūkst. litų paskolos bei 60-ies procentų palūkanų K.J.Jocius kreipėsi dar 1996 metais.

Tačiau tuo metu vilniečio prašymas nebuvo nagrinėtas, nes teismuose tebuvo nagrinėjama KHK bankroto, o vėliau – šios kompanijos darbuotojams iškelta baudžiamoji byla.

Kaip jau esame rašę, 2003 metų liepą bausmės sulaukė tik du iš penkių KHK veikėjų. Už svetimo turto (81 mln. litų) iššvaistymą kompanijos valdybos pirmininkas Valdas Krasnickas buvo nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme, o bendrovės direktorė Jolanta Barysienė – penkeriems metams nelaisvės. EBSW viceprezidentas Algirdas Pašukevičius buvo išteisintas, jo veiksmuose neradus nusikaltimo sudėties. Dar dviem KHK stebėtojų tarybos nariams – Nijolei Končienei bei Kęstučiui Armaičiui – baudžiamosios atsakomybės pavyko išvengti suėjus senaties terminams.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, už grotų atsidūrė tik V.Krasnickas, tačiau jis laisvės neteko tik keturiems mėnesiams. Dėl amnestijos nuo bausmės buvo atleista ir J.Barysienė.

Pasibaigus beveik penkerius metus trukusiai bylai, KHK buvo likviduota. Bankroto proceso metu iš sukauptų lėšų pavyko atsiskaityti tik su KHK darbuotojais, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija. Šiems kreditoriams sumokėta per 1 mln. litų.

Atsiskaityti su 14 tūkst. indėlininkų bei kitais kreditoriais, kuriems KHK buvo įsiskolinusi 114,8 mln. litų, liko vos 800 tūkst. litų. Tai reiškia, jog gyventojai vietoj 1 lito, patikėto KHK, galėjo atgauti vos 0,7 cento.

Tiesa, nuosprendį KHK paskelbęs Kauno apygardos teismas buvo konstatavęs, kad indėlininkai civiline tvarka gali kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo.

Atsakomybė – vadovams

Šiuo keliu ir pasuko K.J.Jocius, kurio per dešimtmetį Kauno holdingo kompanijai patikėti 3 tūkst. litų ir palūkanos virto vos 28 litais. Šių pinigų vilnietis net neketino atsiimti, nes tebepuoselėja planus prisiteisti ne tik skolą, bet ir įspūdingus procentus. Buvęs indėlininkas pasiskaičiavo, jog nuo 1995 metų sausio 3 dienos, kai jis atidavė pinigus KHK, iki 2005 metų rugsėjo, kai jo prašymas imtas nagrinėti teisme, 3 tūkstančių litų paskola išaugo iki 22,8 tūkst. litų. Šią sumą vyriškis ir prašė Kauno miesto apylinkės teismo jam priteisti.

„Kauno holdingo kompanijos bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nors šio juridinio asmens nebeliko, nėra ir jo turto, tačiau už bendrovės veiklą buvo atsakingi jos valdybos pirmininkas V.Krasnickas ir J.Barysienė, kurie buvo nuteisti už svetimo turto iššvaistymą. Todėl šiems kompanijos atstovams turi būti priteista skola, kurios man negrąžino KHK“, – teisme dėstė K.J.Jocius.

Jis priminė, jog V.Krasnickas iš KHK kasos buvo paėmęs 39,5 mln. litų grynųjų pinigų, surinktų iš gyventojų. Iš šios sumos 18,5 mln. litų bendrovės valdybos pirmininkas perskolino už palūkanas kitiems asmenims, o 1996-1997 metais iš jų prisiteisė net 42,4 mln. litų. Priteista skola V.Krasnicko naudai padvigubėjo, nes Kauno miesto apylinkės, Kauno apygardos bei Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvusiam KHK valdybos primininkui priskaičiavo dar ir palūkanas.

Atsiprašymo neužtenka

„Aš buvau apgautas. Man ir kitiems indėlininkams buvo teigiama, kad KHK yra rimtas juridinis asmuo, kuris iš surenkamų pinigų vykdys ūkinę komercinę veiklą ir mokės palūkanas. Tačiau pinigai buvo panaudoti privatiems darbuotojų interesams, o įmonės turtas – ne didėjo, bet mažėjo. Firmos valdybos primininkas su direktorės žinia perskolino gautus pinigus už palūkanas kitiems asmenis, dėl ko buvo padaryta materialinė žala. Pateikiu ieškinį už įmonės veiklą atsakingiems asmenims, kurie iššvaistė mano pinigus. Manau, kad V.Krasnickas bei J.Barysienė turi prisiimti atsakomybę kaip bankrutavusios įmonės vadovai“, – aiškino K.J.Jocius, pridūręs, kad net buvęs EBSW vadovas Gintaras Petrikas kadaise buvo atsiprašęs indėlininkų už padarytą žalą.

Žala padaryta tik bendrovei

Į civilinės bylos nagrinėjimą buvo kviesti ir V.Krasnickas, ir J.Barysienė, tačiau nė vienas jų procese nedalyvavo. J.Barysienė į posėdį atsiuntė advokatą, o V.Krasnickui teismo šaukimo apskritai nepavyko įteikti.

Siekdamas, kad ieškinys būtų nagrinėtas, K.J.Jocius apie posėdžio datą paskelbė spaudoje.

„J.Barysienė su ieškiniu nesutinka ir siūlo jį atmesti. Nei J.Barysienė, nei V.Krasnickas asmeniškai nesudarė jokių sutarčių su indėlininkais. Jie nebuvo KHK steigėjai ar akcininkai. Už juridinio asmens prievoles valdymo organo nariai neatsako. K.J.Jociaus materialiniai ir teisiniai santykiai susiklostė su KHK, kuri ir turėtų atsakyti“, – teisme įrodinėjo J.Barysienės advokatas, pridūręs, kad bankrutuojančiai bendrovei iš J.Barysienės ir V.Krasnicko buvo priteistas žalos atlyginimas.

Advokato nuomone, žalą minėti asmenys padarė tik bendrovei, o ne indėlininkams, todėl K.J.Jociaus ieškinys yra nepagrįstas. Tačiau į teisėjos klausimą, kieno pinigus iššvaistė buvę kompanijos vadovai, advokatas negalėjo pasakyti.

Apskundė Strasbūre

Bylą nagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valentina Ščerbakova nutarė K.J.Jociaus ieškinį atmesti. Buvęs indėlininkas artimiausiomis dienomis planuoja susipažinti su sprendimo motyvais ir tuomet sės rašyti apeliacinį skundą.

„Esu įsitikinęs, jog mano reikalavimas teisėtas. Aš paskolinau pinigus, kuriuos turiu teisę susigrąžinti. Vieną kartą teismas jau buvo konstatavęs, kad civiliniai ieškovai gali kreiptis dėl skolų į teismą. Tą aš ir padariau“, – svarstė vilnietis, neketinantis nuleisti rankų.

K.J.Jocius yra padavęs ieškinį prieš valstybę, kurios institucijas kaltina neveiklumu, dėl ko jis patyrė materialinės ir moralinės žalos. Savo skundą buvęs KHK indėlininkas yra išsiuntęs ir į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.

K.J.Jociaus kovos teismuose pabaigos laukia ir dar vienas buvęs KHK indėlininkas – klaipėdietis Leonas Pylelis. Jis norėjo savo finansinius reikalavimus – 134 tūkst. litų – prijungti prie vilniečio bylos, tačiau teismas tokį prašymą atmetė.

„Žiūrėsiu, kaip seksis Kazimierui. Jeigu jam pavyks laimėti, ir aš eisiu į teismą“, – „Kauno dienai“ sakė klaipėdietis, 1994-1995 metais KHK patikėjęs beveik 20 tūkst. litų.

Nuskriaustųjų – tūkstančiai

Galima sakyti, kad teisybės ieškančiam K.J.Jociui vis dėlto pasisekė. 1995 metais jis į KHK kasą buvo įnešęs 9 tūkst. litų, tačiau 6 tūkst. litų ir 2 tūkst. palūkanų jis dar spėjo susigrąžinti.

Tuo tarpu kitiems 14 tūkst. KHK indėlininkų bendrovė liko nesumokėjusi 81 mln. litų. Nuo 1993 metų balandžio iki 1995 metų birželio dukterinė EBSW kompanija iš įvairių šalies miestų gyventojų surinko 344 mln. 347 tūkst. litų. Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų, palūkanų sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.