„Ingo Baltic” klientams – dar viena kliūtis

Žlugusios draudimo bendrovės kreditoriai savo reikalavimus turi pateikti neveikiančiais telefonais

Buvę bankrutuojančios bendrovės „Ingo Baltic” klientai, dabar jau kaip kreditoriai, turi pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, kad vėliau teisme galėtų prisiteisti patirtus nuostolius. Keliasdešimčiai tūkstančių fizinių bei juridinių asmenų jau išsiųsti laiškai, kuriuose prašoma paskambinti ir telefonu susižinoti nepanaudotą draudimo įmoką. Tačiau nurodytais keturiais telefonais neįmanoma prisiskambinti – ragelyje ir anksti ryte, ir vėlai vakare girdėti užėmimo signalas.

Raginami paskubėti

Vilniaus apygardos teismas finansinių sunkumų turinčiai bendrovei „Ingo Baltic” bankroto bylą iškėlė rugpjūčio 18 dieną. Bankroto administratoriumi buvo paskirta bendrovė „Jupoga”, kurios įgaliotasis asmuo – Juozas Dzekunskas.

Administratorius jau suskubo visiems buvusiems „Ingo Baltic” klientams išsiųsti pranešimus, kuriuose asmenys dar kartą įspėjami, jog įsigaliojus teismo sprendimui visos šios įmonės draudimo sutartys nustos galioti, tad piliečiai, sudarę su „Ingo Baltic” draudimo sutartis, taps neapdrausti.

Pranešimuose taip pat informuojama, jog „šių sutarčių draudėjai įgyja kreditorinio reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki sutartyje numatyto termino pabaigos”. Kreditoriniams reikalavimams pateikti numatytas 45 dienų terminas.

Toliau pranešime rašoma: „Tam, kad galėtumėme kuo greičiau su Jumis atsiskaityti, Jūs kaip galima greičiau turėtumėte pareikšti kreditorinį reikalavimą”. Tam reikia užpildyti kartu su pranešimu atsiųstą prašymą, kuriame, be draudimo poliso serijos bei numerio, būtina įrašyti ir nepanaudotą draudimo įmoką, kurią asmuo ketina susigrąžinti.

Buvusiems „Ingo Baltic” klientams nurodyti keturi Vilniaus telefonai, kuriais paskambinus neva galima sužinoti nepanaudotą draudimo įmoką.

Prisiskambinti neįmanoma

Praėjusią savaitę tokie laiškai pasiekė ir kauniečius, kurie buvo apsidraudę „Ingo Baltic”. Suskubę vykdyti nurodytus reikalavimus, gyventojai apstulbo, jog negali prisiskambinti nė vienu administratoriaus nurodyti telefonu. Surinkus numerius, nuolatos girdėti užėmimo signalas.

„Keista, kad telefonais neįmanoma prisiskambinti ne tik dieną, bet ir anksti ryte, prieš prasidedant darbo dienai, arba visai vėlai vakare. Net vidurnaktį šie telefonai yra užimti”, – stebėjosi viena Kauno rajono gyventoja.

Moteris pageidauja atsiimti nemažą sumą pinigų, nes dar balandžio mėnesį šioje bendrovėje apdraudė du lengvuosius automobilius.

„Kyla įtarimas, jog telefonai neveikia tyčia. Tam, kad kuo daugiau žmonių neprisiskambintų ir tokiu būdų kreditorinių reikalavimų sąrašas sutrumpėtų”, – teigė dar vienas buvęs „Ingo Baltic” klientas, taip pat nesėkmingai mėginęs prisiskambinti nurodytais telefonais.

Vyras nuogąstavo, kad administratoriaus gali nepasiekti ir jo išsiųstas laiškas: „Kreditorinių reikalavimų sąrašas ir vėl sutrumpėtų. O kaltų nebus”.

Linijos perkrautos

Minėtais telefonais bergždžiai mėgino skambinti ir „Kauno dienos” žurnalistai. Nuolatos užimti buvo ir Draudimo priežiūros komisijos tinklalapyje nurodyti administratoriaus „Jupoga” telefonai.

Pagaliai mobiliuoju telefonu pavyko prisiskambinti. „Jupogos” atstovė paaiškino, jog pranešimai buvo išsiųsti 57 tūkst. 200 adresatų. Žmonės vienu kartu ėmė skambinti nurodytais telefonais. Į visus skambučius darbuotojai net nespėja atsiliepti, o linijos yra perkrautos.

„Nemažai žmonių jau prisiskambino. Kiti asmenys turėtų prisiskambinti vėliau. Tai reikia padaryti iki spalio 13 dienos, tad laiko dar yra. Jau dabar galima lengviau prisiskambinti nei anksčiau”, – ramino administratoriaus atstovė.

Ji įtikinėjo, kad „Ingo Baltic” klientams tikrai nėra ko nerimauti – telefonai tikrai veikia. „Jupogos” darbuotoja svarstė, jog nuolatinis užėmimas, matyt, girdimas dėl „Lietuvos telekomo” kaltės.

Buvusiems „Ingo Baltic” klientams siūloma savo sutartis ar jų numerius siųsti faksu (85 2313117), o darbuotojai vėliau apskaičiuos sumos likutį.

Įtaria gedimą

Tuo tarpu „Lietuvos telekomo” Informacijos sektoriaus vadovas Mantas Katinas tvirtino, jog nuolatinis užėmimas gali būti girdimas tik tuomet, kai telefono ragelis yra nukeltas arba įvyko gedimas.

„Suprantama, kad, esant dideliam skambučių srautui, telefono linijos gali būti perkrautos. Tačiau visą parą telefonas negali būti užimtas. Tokiu atveju turi būti nukeltas ragelis, nes po darbo valandų apkrovimas negali būti toks didelis”, – teigė „Lietuvos telekomo” atstovas, abejojęs, ar telefonai veikia įprastu režimu.

Vėliau „Lietuvos telekomo” atstovas patvirtino, jog iš tiesų telefonais neįmanoma prisiskambinti dėl gedimo stotelėje, jungiančioje keturis telefono numerius. Tačiau šį gedimą turėtų pašalinti kita bendrovė, sudariusi sutartį su „Ingo Baltic”.

Susidaro įspūdis, jog „Ingo Baltic” klientų nuogąstavimai gali pasitvirtinti– Sugedusiais telefonais kreditoriai savo reikalavimų tikrai nepateiks teismo numatytam terminui, tad nuostoliai guls ant pačių klientų pečių. O kaltų dėl susidariusios situacijos ir vėl nebus.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.