Rytoj Kaune, poryt Vilniuje prasideda kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas, rugsėjo 16 – spalio 29 d. susidėliojęs į visą Vytauto Bacevičiaus muzikos festivalį.
Vytautas Bacevičius – išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje, vienas pirmųjų avangardistų tarpukario Lietuvoje, kvietęs kurti modernią Lietuvą, kaip nė vienas kitas lietuvių kompozitorius daug ir bekompromisiškai kūręs emigracijoje JAV, bene vienintelis po Čiurlionio palikęs didžiulį ir vertingą fortepijoninės bei simfoninės muzikos palikimą ir buvęs puikiu koncertuojančiu pianistu, skambinęs daugybę rečitalių svarbiausiuose Europos miestuose bei JAV. Vytautas Bacevičius augo labai kūrybingoje šeimoje, kurios visos keturios atžalos tapo žinomais menininkais Lenkijoje ir Lietuvoje, jo sesuo Gra|yna Bacewicz yra viena garsiausių XX a. lenkų kompozitorių.
100-metis – puiki proga įvertinti kompozitoriaus kūrybinį palikimą bei jį aktualizuoti. Pastangos integruoti Vytauto Bacevičiaus (kaip ir kitų dėl sovietinės okupacijos emigravusių prieškario kompozitorių) kūrybą į mūsų muzikos terpę, koncertinį gyvenimą, nebuvo vaisingos. Trumpalaikis ir galbūt pernelyg intensyvus susidomėjimas Bacevičiaus muzika pirmaisiais laisvės metais netrukus pastebimai atslūgo, jo muzikos atlikimai taip ir liko fragmentiški, o kūrybos komentarai – lokalūs ir vienpusiški.
2005-ieji metai skiriami dar vienam Vytauto Bacevičiaus „sugrįžimui”: gegužės mėnesį buvo išleistas dvitomis, skirtas kūrėjo gyvenimui, darbams bei unikaliam epistoliniam palikimui (sudarytojai Ona Narbutienė ir Edmundas Gedgaudas); pasirodė Bacevičiaus fortepijoninės, vargonų muzikos leidiniai (sudarytojai, redaktoriai Jūratė Landsbergytė, Jurgis Karnavičius, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai). Rugsėjo mėn. išleista pirmoji Vytauto Bacevičiaus simfoninės muzikos kompaktinė plokštelė „Elektrinė poema”, kurioje įrašyta reikšmingiausia įvairius kompozitorius gyvenimo ir kūrybos laikotarpius apimanti simfoninė kūryba (atl. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dir. Vytautas Lukočius ir Martynas Staškus).
Rytoj prasidedančiame Vytauto Bacevičiaus muzikos festivalyje simfoninės, fortepijoninės, vargoninės ir kamerinės muzikos vakaruose ketinama sukurti išsamų Bacevičiaus kūrybinio palikimo vaizdą, kurį iki šiol buvo galima susidaryti tik iš negausių prastos kokybės įrašų ir pavienių koncertų. Daugelį kūrinių turėsime progos išgirsti pirmą kartą.
Rugsėjo 16 d., 18 val. Kauno muzikiniame teatre ir 17 d., 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje festivalį pradės Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dir. Robertas Šervenikas). Koncerte skambės keturiasdešimtį metų aprėpianti kūryba: nuo dvidešimtmečio kompozitoriaus pirmojo simfoninio opuso – Simfonijos Nr.1 (1926), paskutinį kartą skambėjusios tik tarpukaryje, Koncerto smuikui (1951), parašyto žymiam čekų smuikininkui Dušanui Pandulai, iki Ketvirtojo koncerto fortepijonui (1962), kuriame galima aptikti Olivier Messiaeno fortepijoninio stiliaus pėdsakų, ir konstruktyviosios avangardinės „Grafikos” (1964) – paskutiniojo užbaigto Bacevičiaus simfoninio opuso. Visi šie kūriniai atspindi kompozitoriaus muzikos kalbos kaitą, žengimą koja kojon su moderniausiais Europos kūrėjais bei vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu sukurtą individualų kūrybos pavidalą, muzikos kalbos integralumu ir dvasiniu užtaisu prilygstantį 20-ojo amžiaus vizionieriams Edgard’ui Varese’ui ar Olivier Messiaenui.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (dir. Gintaras Rinkevičius) rugsėjo 23 d., 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose imsis dar ambicingesnio projekto – rekonstruoti Bacevičiaus kūrybinį kontekstą jo studijų Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje bei Paryžiaus Rusų konservatorijoje metais (1927-1930) ir šalia jo pristatyti vadinamosios Paryžiaus mokyklos („cole de Paris) kompozitorius, ten gyvenusius Vidurio ir Rytų Europos kūrėjus – Aleksandrą Tansmaną, Bohuslavą Martinu, Aleksandrą Čerepniną bei Uuno Klamį. Su Paryžiaus mokyklos atstovais bei kitais Baltijos kraštų kompozitoriais, studijavusiais anuometiniame Paryžiuje, Vytautą Bacevičių siejo panašūs estetiniai ir muzikiniai idealai. Skambės maištingos publikos reakcijos ir orkestrantų pasipriešinimo sulaukę, netikėtais tembrais ir sąskambiais nuspalvinti kūriniai, tapę tikru iššūkiu vyravusiems įpročiams, taip pat Igorio Stravinskio neoklasicizmo įtakotos kompozicijos.
Antrą kartą po kūrinių premjeros Kauno konservatorijos salėje 1934 m. bus atliekami visi septyni anuomet Bacevičiaus vargonuoti kūriniai, kuriuos iš kompozitoriaus rankraščių rekonstravo ir atlikimui parengė vargonininkai Jūratė Landsbergytė ir Gediminas Kviklys. Koncerto programą papildys ir paskutinysis Bacevičiaus opusas vargonams, grynosios muzikos techninis-dvasinis „stebuklas” – „Kosmoso spinduliai” op. 71. Šios kompozicijos – tai pirmieji koncertinės muzikos vargonams pavyzdžiai, kurie anuomet skambėjo kaip iššūkis nusistovėjusioms normoms ir žymėjo modernios muzikos įsiveržimą į gana uždarą tradicinės lietuviškos vargonų muzikos terpę. Koncertas įvyks rugsėjo 18 d., 13 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Koncertuojantis pianistas Vytautas Bacevičius sukūrė itin gausų ir vertingą fortepijoninės muzikos palikimą, vis dar menkai tepažįstamą. Pirmą kartą per vieną vakarą skambės visos įvairiais gyvenimo laikotarpiais sukomponuotos Vytauto Bacevičiaus fortepijoninės poemos, kurias skambins Jurgis Karnavičius. Tai koncertuojančio kompozitoriaus ir komponuojančio pianisto, mąstytojo muzika, suteikianti galimybę išgirsti filosofuojantį kūrėją. Antrojoje vakaro dalyje Valstybinis Vilniaus ir Čiurlionio kvartetai grieš dviejų kompozitorių – brolio ir sesers, Vytauto ir Gražinos Bacevičių – paskutiniuosius brandžiausius styginių kvartetus. Rugsėjo 20 d., 17 val. VDU Katalikų teologijos fakultete koncerto klausysis kauniečiai, o rugsėjo 21 d., 19 val., koncertas įvyks Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Dar išsamesnį Bacevičiaus fortepijoninės muzikos vaizdą turėtų sukurti spalio 26 d. koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje: pianistas Andrius Žlabys skambins kompozitoriaus fortepijoninę muziką. Abstrakčios muzikinės mintys susilies su pianisto pakylėta skambinimo maniera, talentu išgauti trapiausius, veik nežemiškus skambesius, prisiliesti prie muzikos esmės.
Kiti renginiai
Tarptautiniam Bacevičiaus kūrybos aktualizavimui, kompozitoriaus dalyvavimui Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) veikloje, Bacevičiaus ryšiams su Lenkijos muzikine kultūra bei Vidurio Europos muzikus jungusia Paryžiaus mokykla, Vidurio Europos muzikų adaptacijai emigracijoje (daugiausia JAV) skiriama tarptautinė muzikologų konferencija „Pagrindinėje srovėje ir anapus jos: Vytautas Bacevičius (1905-1970) ir jo amžininkai. Tarptautiniai pirmojo Lietuvos muzikos avangardo ryšiai ir kontekstai”, organizuojama rugsėjo 16-17 dienomis. Konferencija vyks Kompozitorių namuose, A.Mickevičiaus 29.
Spalio 29 d. 17 val. „Vartų” galerijoje organizuojamas vakaras „Vytautas Bacevičius ir moderni dailė: kompozitoriaus mintys apie anų metų tapybos avangardą”. Vakarą ves muzikologas Edmundas Gedgaudas, bus surengta Vytauto Bacevičiaus bičiulio Adomo Galdiko JAV sukurtų paveikslų ekspozicija, skambės kompozitoriaus fortepijoninė kūryba.
Vytauto Bacevičiaus jubiliejinių metų renginiai bei leidiniai – tai didelis tarpinstitucinis projektas, kuriame dalyvauja Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Muzikos informacijos ir leidybos centras, Religinės muzikos centras, „Vartų” galerija, Kauno muzikinis teatras ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Programą remia Lietuvos kultūros ministerija.
Muzikos informacijos ir leidybos centro inf.