Kada baigsis švietimo reforma? Niekada!

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis inspektorius

Prabėgo vieneri metai, kai Klaipėdos savivaldybės taryba patvirtino miesto švietimo įstaigų tinklo pertvarkos iki 2012-ųjų planą.

Šiemet atliekamas tinklo pertvarkos tyrimas sudarė prielaidas įvertinti plano įgyvendinimo eigą, jo tendencijų prognozavimo pagrįstumą. Kai kurios prognozės pasirodė esančios pernelyg optimistinės, todėl ateityje neatmestina tinklo pertvarkos plano korekcijos galimybė.

Nėra pabaigos

Mokyklų tinklo pertvarka nėra savitikslė – tai tik priemonė sukurti palankesnę ugdymuisi aplinką, užtikrinti kryptingesnį ir profesionalesnį mokytojų darbą, atsižvelgiant į mokinių amžiaus ypatumus, skirtingus poreikius ir galimybes.

Dažnai tenka išgirsti priekaištingą klausimą: kada gi baigsis toji švietimo reforma? Niekada! Jau vien dėl to, kad visuomenės vystymasis negali, o ir neturėtų turėti pabaigos. Derėtų čia priminti strateginę švietimo nuostatą, suformuluotą Švietimo įstatyme: „Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą”.

Sukurti sąlygas

Mokyklai, kaip sudėtinei švietimo sistemos daliai, tenkantis iššūkis – ugdyti atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį informacinės visuomenės žmogų, turintį tvirtus dorovinius pagrindus, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius žmones. Būtina sukurti sąlygas tinkamai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus ir jaunuolius, užtikrinti reikiamą nuolatinį dėmesį visų amžiaus grupių vaikams. O tam reikia, kad būtų įvairių mokyklų, dirbančių pagal įvairias programas, kad kiekvienas galėtų susirasti sau tinkamą. Šiems tikslams turi tarnauti mokyklų tinklo optimizavimas.

Reakcija į realybę

Taigi reakcija į gyvenimo realybę ir iššūkius – Lietuvos (ir Klaipėdos) mokyklų tinklo pertvarka. „Švietimas, mokslas, geras ir visiems prieinamas išsilavinimas yra patikimiausias krašto ūkinės ir socialinės pažangos kelias. Tai ir esminė socialinio teisingumo sąlyga. Valstybė turi padėti žmonėms, tačiau ne vien pašalpomis ar kita laikina pagalba. Sudarydama sąlygas piliečiams šviestis, stiprėti, ugdyti savo gebėjimus, tapti išties savarankiškais, ji patikimai tarnaus žmonėms ir tautos ateičiai”, – metiniame pranešime, apžvelgdamas 2004 -ųjų valstybės raidą, teigė Prezidentas Valdas Adamkus.

Daug diskutuota

Klaipėdoje mokyklų tinklo pertvarkos procesas vyksta gana sklandžiai, nes daug buvo diskutuojama su mokyklų bendruomenėmis ir visais miesto gyventojais, atsižvelgta į jų nuomonę. Pagaliau tiek mokytojų, tiek mokyklų vadovų ir mokinių tėvų buvo įsisąmoninta būtinybė reikiamą dėmesį skirti konkrečiam ugdymo turinio programos koncentrui, realizuojamam mokykloje, o ne mokyklos struktūrai, nuo kurios neva priklausąs mokyklos patrauklumas.

Svarbi nauda

Kokia nauda iš mokyklų tinklo pertvarkos labiausiai suinteresuotiems žmonėms – tėvams, moksleiviams ir mokytojams? Greičiausiai pajuntama – ekonominė. Sumažinus tuščių mokymosi vietų skaičių atsiras daugiau lėšų, kurios bus skiriamos mokyklų materialinėms ir intelektualinėms reikmėms tenkinti. Moksleiviai mokysis labiau jų poreikius atitinkančiose mokyklose. Tarkim, pagrindinėse mokyklose visa aplinka bus labiau pritaikyta vaikų ir paauglių mokymuisi, gimnazijose – paauglių ir jaunuolių. Lengviau bus galima moksleivius aprūpinti vadovėliais, kompiuteriais, mokymo priemonėmis. Svarbu, kad efektyviau galima bus teikti pagalbą vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, daugiau dėmesio skirti gabiųjų moksleivių ugdymui.

Neliks vidurinių

Šiuo metu Klaipėdoje yra 4 gimnazijos, 17 vidurinių bendrojo lavinimo, 2 suaugusiųjų vidurinės mokyklos, 11 pagrindinių mokyklų. Iki 2012 metų mieste turėtų likti tik pagrindinės mokyklos ir gimnazijos, o vidurinės, su nedidelėmis išimtimis, išnykti. Jos taps pagrindinėmis mokyklomis arba gimnazijomis. Šis procesas jau prasidėjo.

Kad mokykla taptų gimnazija, jos ugdymo programa turi būti akredituota Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytos akreditavimo komisijos. Ministerija jau vykdo kitų Lietuvos mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditaciją.

Taps gimnazijomis

Pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus akreditavimo kriterijus, šiais mokslo metais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Švietimo skyriaus specialistai įvertino dvi vidurines mokyklas, pretenduojančias tapti gimnazijomis: „Žemynos” ir „Varpo”. Vertinimu buvo siekiama ne tiek konstatuoti esamą padėtį, kiek suteikti metodinę bei dalykinę pagalbą mokykloms prieš 2005 metų pabaigoje vyksiančią akreditaciją. Galima konstatuoti, kad abi mokyklos yra pasirengusios tapti gimnazijomis.

Kas lemia?

Norėtųsi dar kiek paaiškinti, pagal kokius kriterijus sprendžiama apie mokyklos darbo kokybę. Tai XI-XII klasių mokinių mokymosi sėkmingumas, mokyklos vadovų ir mokytojų pasirengimas dirbti gimnazijoje, mokinių priėmimas į XI klasę, jų pasirinkimo galimybės, specialiojo ir socialinio pedagogų, psichologo teikiama pagalba mokiniams, turintiems mokymosi ir elgesio problemų, profesinio orientavimo sistema, materialinis mokyklos aprūpinimas, mokyklos kultūra ir bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis ir organizacijomis.

Pagal kiekvieną kriterijų mokyklai skiriamas tam tikras akreditavimo kriterijuose numatytas balų skaičius. Teigiamai mokykla įvertinama, jei surenkamas tam tikras balų skaičius.

Geri rezultatai

Štai „Žemynos” vidurinės mokyklos abiturientai per paskutinius trejus metus gerai išlaikė valstybinius egzaminus, geri įstojimo į šalies ir užsienio aukštąsias mokyklas rezultatai, pelnomos prizinės vietos miesto ir šalies įvairių dalykų olimpiadose. Mokykloje sukurta partnerystės su mikrorajono ir miesto pagrindinėmis mokyklomis sistema, dalyvaujama šalies ir užsienio projektuose, sudarytos plačios mokinių saviraiškos galimybės. Aukšta mokyklos vadovų ir mokytojų dalykinė kompetencija, o kvalifikacija – aukštesnė už šalies mokyklų vidurkį. Taip pat šioje mokykloje mokiniams sudaroma daug galimybių pasirinkti ugdymo turinį pagal savo individualius poreikius, aiški profilių ir kursų keitimo sistema, gerai sudarytas pamokų ir popamokinių renginių tvarkaraštis, bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis.

Teikiama pagalba

Panašiai galima pasakyti ir apie Klaipėdos „Varpo” vidurinę mokyklą. Be to, „Varpo” vidurinėje mokykloje parengta profesinio orientavimo ir informavimo sistema, veikia profesinio orientavimo kabinetas, sudaryta profesinio švietimo koordinavimo grupė, efektyviai mokykloje teikiama socialinė, pedagoginė – psichologinė pagalba. Meninis ugdymas ir kultūrinės tradicijos sėkmingai derinamos su bendruoju lavinimu.

Pertvarka nesibaigs

Detaliai išanalizavę visus vertintų mokyklų darbo aspektus, Švietimo skyriaus specialistai išvadas viešai pateikė mokyklų bendruomenėms. Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos, kokius dalykus reikėtų tobulinti ruošiantis akreditacijai. Rekomenduodami mokyklas akreditacijai, Švietimo skyriaus specialistai prisiima atsakomybę, jog įvertino teisingai, todėl tikimasi, kad rekomenduotos mokyklos taps gimnazijomis.

Tuo mokyklų tinklo pertvarka Klaipėdos mieste nesibaigs, bet tikimės, kad ir toliau viskas vyks sklandžiai, o diskusijos ir problemos, kylančios įgyvendinant mokyklų pertvarką, yra neišvengiamos. Būtent jų metu priimami teisingiausi sprendimai.

Leonas Barišauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.