Smarkiai pakilusios degalų kainos dar sunkiau prislėgė ir taip visokiausių bėdų kamuojamus Baltijos jūros žvejus. Per mažos kvotos, padidėjusi inspektorių kontrolė, – tai tik keli iš nedaugelio žuvų gaudytojų skundų.
Nekovojimu su šiomis negandomis daugiausia kritikos, aišku, sulaukia Lietuvos valdžia, tačiau ši nesutikdama tikina, kad lengvatų žvejai ir taip turi, be to, ieškoma šalutinių pagalbos būdų.
Dar praėjusį pavasarį žvejai gaudavo 1 toną degalų už 1100-1200 litų. Šiuo metu kaip ant mielių kylančios naftos kainos privertė degalus pasiekti net 1800 Lt už toną kainą. Spėjama, jog smulkesniems žvejams toks kainų šuolis gali būti mirtinas jų verslui.
Mažiau žvejos
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius sakė, jog kol kas degalų kainų didėjimas atsiliepė nedaug – mat rimta žvejyba prasidės tik nuo rugsėjo 16 dienos.
„Iki šiol žvejojome priekrantėje, per daug nenutoldami į jūrą, tad ir degalų reikėjo mažiau. Tačiau netrukus plauksime į menkių žūklę 10-15 km nuo kranto. Tuomet tikrai pasijus, jog kuras pabrango”, – mano V. Butavičius.
Pasak jo, žvejai iš Vyriausybės nesitiki jokios pagalbos, ši neva ir taip negalvojanti, kaip pagerinti jiems būtį: nei nustatydama žvejybos terminus, nei kovodama dėl didesnių kvotų.
V. Butavičius svarstė, jog taupydami degalus žvejai paprasčiausiai mažiau žvejos. „Jei iki šiol žūklautojai užsidirbdavo 400 Lt, tai dabar pajamų turės dar mažiau, ir tiek. Be to, daugumos rūšių žuvis jau baigėsi, net nežinau, kaip dabar išgyvens, tarkim, marių žvejai.”
Reikia keisti įstatymus
Kritiškai valdžos atžvilgiu buvo nusiteikęs ir žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra” pirmininkas Virginijus Domarkas. Pasak jo, apie pagalbą žvejams nėra net diskusijų.
„Valdininkai sako, jog viskas priklauso nuo Europos, bet ir ten visi sutrikę. Juk turi būti kažkaip kompensuojama – jeigu keliama degalų kainų kartelė, galėtų būti pasirūpinta ir neigiamo to poveikio amortizavimu”, – mąstė „Lampetros” pirmininkas.
Jo manymu, norint gelbėti padėtį, reikia atlikti daugybę žingsnių, pradedant nuo tam tikrų įstatymų leidimo.
„Žvejai galėtų dirbti dieną naktį, bet juk tai draudžiama. Per mažos kvotos, be to, dabar ypač suaktyvinta žvejų kontrolė – tikrina po kelis kartus per dieną”, – piktinosi V. Domarkas.
Lengvatų turi
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus optimistiškai svarstė, jog prasidėsiančio žvejybos sezono prognozės galbūt nėra tokios liūdnos kaip baiminasi žvejai.
„Padėtis daug priklauso nuo to, ar žuvies kainos nekris, – jeigu jos išsilaikys tokios, kokios buvo pavasarį ar pakils, žvejai dar galės išgyventi”, – tikino V. Petkus.
Jo teigimu, žvejai ir taip gauna iš valstybės lengvatų – jie jau nemažai metų turi teisę pirkti beakcizius degalus, o tai išeina perpus pigiau nei paprastiems mirtingiesiems.
„Kad ir kaip ten būtų, privačios žvejų įmonės nėra valstybinis reikalas, jie ir patys turi rūpintis savo verslu. Kurie buvo gudresni, tie prisipirko pigesnio kuro anksčiau ir dabar kurį laiką gali ramiai gyventi”, – svarstė V. Petkus.
Lėšų nenumatyta
Degalų kainų augimas yra visuotinės problema, ne tik žvejų, – įsitikinęs Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis.
„Lėšų būtent žvejams kompensuoti degalų kainų kilimą valstybės fonduose nėra numatyta, bet būdų, kaip jiems padėti – jau ieškoma, – tikino A. Adomaitis. – Rugsėjo 19 dieną posėdžiaus Žemės ūkio ministrų taryba Briuselyje, ten bus svarstoma, kaip palengvinti naštą žemdirbiams, o drauge ir žvejams.”
Žuvininkystės departamento direktorius užsiminė, kad dar praėjusioje taryboje kalbėta, jog galbūt reiktų leisti žvejams modernizuoti laivų variklius, kas iki šiol buvo draudžiama.
„Ekonomiškesnis laivų eksploatavimas leistų sutaupyti, ir pakilusios degalų kainos nebūtų tokios skaudžios žūklautojams. Anksčiau neleista modernizuoti laivų šitaip ribojant sugaunamos žuvies kiekį”, – aiškino departamento direktorius.
Pasak A. Adomaičio, tai tik šalutinė priemonė pagelbėti žvejams. Galbūt bus svarstoma ir apie akcizų sumažinimą, nors, aišku, tai turėtų tik trumpalaikį poveikį.
Žinia, Vyriausybė jau svarsto kitais metais siūlyti formuoti specialius fondus, iš kurių kompensuotų degalų kainų kilimą. Vis dėlto pirmiausia šios lėšos pasieks socialiai pažeidžiamiausias grupes, remtinus asmenis.
Lina Narbutaitė
„Vakarų ekspresas”