Specialistai, susiduriantys su laivų arešto uoste problemomis, džiaugiasi, kad Klaipėdos teismų teisėjai pradeda suprasti skubos svarbą šiame procese.
Lietuvos uostamiestyje jau įmanoma laiku areštuoti laivą, kad būtų užtikrintas net išankstinis jūrinių reikalavimų patenkinimas. Taigi Lietuva pamažu tampa jūrine valstybe ir jūrų teisės srityje.
Keturiems žvejybos laivo „Šiauliai” įgulos nariams, negavusiems atlyginimų kelerius mėnesius, trūko kantrybė. Darbdavio skola jiems jau siekė beveik 180 tūkst. Lt. Be to, rugpjūčio 30 d. laivą „Šiauliai” ta pati įgula turėjusi išplukdyti iš Klaipėdos uosto į vieną iš Baltijos valstybių uostų, kad ten jis būtų supjaustytas. Užtat rugpjūčio 27 d. jie Klaipėdoje kreipėsi į advokatus.
Rugpjūčio 29 d., pirmadienį, Klaipėdos apygardos teismui jau buvo įteiktas prašymas Klaipėdos uoste stovinčio ir su Maltos vėliava plaukiojančio laivo „Šiauliai” atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – jį areštuoti.
Tokios priemonės buvo būtinos siekiant užtikrinti minėtų keturių jūrininkų ketinto pareikšti darbdaviui 179,9 tūkst. Lt dydžio ieškinio – jūrinio reikalavimo įvykdymą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas jau kitą dieną, rugpjūčio 30 d., priėmė nutartį tenkinti prašymą – areštuoti laivą „Šiauliai” taikant tam tikrus jo valdymo apribojimus ir uždraudžiant jam išplaukti iš Klaipėdos uosto.
Teismo nutartį buvo pavesta vykdyti ieškovų pasirinktam antstoliui, o nutarties kopijos nusiųstos suinteresuotiems asmenims bei Turto arešto aktų registrui. Teismo nutartis buvo skubiai vykdytina, tad „Šiauliai” areštuoti netgi tą pačią dieną.
Beje, jau rugsėjo 1 d. tas pats Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – t. y. laivo „Šiauliai” arešto atšaukimo. Mat jau rugpjūčio 31 d. buvo gautas toks advokato Henriko Mackevičiaus atstovaujamų ieškovų prašymas.
Per tą trumpą laiką darbdavio atstovas susisiekė su ieškovais esančiais laivo įgulos nariais ir kiekvienam jų sumokėjo po 50 proc. skolos grynaisiais. Likusius pinigus buvo įsipareigota sumokėti iki rugsėjo 9 d., bet dėl to reikėjo laivą išplukdyti. Teisininkas Julius Pankauskas informavo, kad galutinai su keturiais „Šiaulių” įgulos nariais buvo atsiskaityta dar anksčiau – net rugsėjo 7 d.
J. Pankausko manymu, tik teisinėmis priemonėmis galima pasiekti tokių rezultatų. Nors darbdavio atstovai bei kiti asmenys ir priekaištavo jūrininkams dėl to, kad jie pagalbos kreipėsi į advokatus, o ne į darbdavį, esą geranoriškai nusiteikusį jų atžvilgiu, minėtas teisininkas mano, kad jeigu jūrininkams būtų pritrūkę drąsos ginti savo teises ir interesus teisme, jie iki šiol būtų buvę priversti tenkintis tik darbdavio pažadais, kad su jais būsią atsiskaityta.
Beje, teismui panaikinus laivo areštą, jis tuojau pat buvo išplukdytas iš Klaipėdos į Liepojos uostą.
Tačiau vienas akivaizdus minusas laivų arešto procese Lietuvoje dar lieka. Antstoliui Aleksandrui Selezniovui ir J. Pankauskui atskubėjus su teismo nutartimi, saugos tarnybos „Komanda” apsaugininkas, saugantis bendrovės, kurios teritorijoje stovėjo areštuotinas laivas, teritoriją, atsisakė juos įleisti.
Antstoliui netgi teko iškviesti policiją. Beje, iškilo klausimas, kas turi spręsti tokį ginčą – Klaipėdos uosto policijos ar Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Uosto policijos atstovas aiškino neturįs teisės kištis į civilinius reikalus. „Komandos” atstovas grasino antstoliui, jog jeigu šis pajudėsiąs laivo link, jam pačiam būsianti iškviesta policija.
J. Pankausko teigimu, iki tol, kol pats už bendrovės saugumą atsakingo skyriaus vadovas palydėjo jį ir antstolį iki laivo „Šiauliai”, buvo sugaištos beveik dvi valandos. Per tiek laiko areštuotinas laivas galėjo ir išplaukti. Vargu ar tada, kas nors jį būtų vijęsis su kateriu, kad visgi areštuotų.
Ar bendrovės, atsakančios už savo teritorijos saugumą, turi teisę neįsileisti net antstolio su teismo nutartimi, kas kontroliuoja šią sritį, kas turi tokioje situacijoje spręsti ginčą – Uosto policijos ar VPK pareigūnai – kito rašinio tema.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”