Logikos mažoka: Vyriausybė skuba atsikratyti „Mažeikių naftos” akcijomis tada, kai ši įmonė akcininkei – valstybei – moka rekordinius dividendus ir rekordinius mokesčius.
Ir dar kam parduoti! Ivanui, kurio konservatoriai dievagojosi neprileisią prie vamzdžio.
Tačiau yra argumentas, kuris atsveria visus nelogiškumus. Algirdas Brazauskas ilgai nebepremjeraus. Kad ir kaip pasisuktų politinė konjunktūra, mažai įtikima, kad po Seimo rinkimų ar net dar anksčiau netekęs šio posto A. Brazauskas dar galėtų tikėtis jį atgauti.
Ne – ši užsitęsusi kadencija yra jo gulbės giesmė bei paskutinis šansas pasirūpinti savimi ir Lietuva. Štai todėl ir skubama parduoti, nes jei neparduos jis, parduos kažkas kitas. Pardavėjas pagal lietuviškus privatizacijos papročius turi pirmumo teisę susižerti trupinius, pabirusius ant derybų stalo. Paprastai trupinių būna tiek, kad juos bekemšant galima išaugti iki „abonento” dydžio. O bet kuris „abonentas” gali pasiųsti Tėvynę brangiąją taip toli, kaip ją šiandien siunčia Artūras Zuokas.
Tad kuo toliau, tuo mažiau abejonių lieka, kad „Mažeikių nafta” atiteks vienam iš dosniausių socialdemokratų partijos rėmėjų – „Lukoilui”. Tokie pasaulinės naftos rinkos žaidėjai kaip Vagitas Alekperovas, „Lukoilo” vadas, veltui į tokį užkampį kai Vilnius nevažiuos. O jis atvažiuoja, kad aptartų įmonės perėmimo iš „Jukos” detales.
Tai reiškia du dalykus. Pirma, Kremlius pagaliau apsisprendė, kam atiteks jo paties sunaikintos „Jukos” užsieniniai aktyvai, kurių iki šiol tikėjosi ir „Lukoilas”, ir „Gazprombankas”. Pastarasis galėjo turėti vilčių jau vien todėl, kad kartu su savo bendražygiais vokiečiais padėjo iš „Jukos” karūnos išrakinėti deimantą – Jugansko naftos ir dujų kompaniją. Tačiau panašu, kad Kremlius panoro pademonstruoti lankstumą.
„Gazpromas” jau laiko paėmęs mūsų Vyriausybę už jautrios vietos, nes valdo Lietuvos dujų rinką. Tad jeigu šiai kompanijai atitektų ir „Mažeikių nafta”, A. Brazauskas Lietuvos istorijoje būtų įrašytas visai ne aukso raidėmis. O mūsų premjerui istorija, o dar labiau – jo atspindys istorijoje rūpi. Todėl Lietuvos degalų rinką Kremlius pasiims kitu vardu. Ir tas vardas bus „Lukoil”.
Belieka vienas svarbus klausimas: ar A. Brazauskui nebus gėda šitaip padarius? Nebus. Apie kokią gėdą galima kalbėti po to, kai ši valdančioji dauguma susitarė nesigėdinti dėl to, kad dauguma Seime atstovaujamų partijų yra surašytos „Rubikon” „juodojoje buhalterijoje”, o „abonentui” buvo leista toliau šerti tos buhalterijos autorius valstybiniais milijonais?
Taigi dabar jau vėlu raudoti dėl Ivano sugrįžimo prie vamzdžio. Atėjo laikas spėlioti, kokį skandalą pateiks valdžios „piarščikai”, kad pridengtų „Lukoilo” atėjimą. Seimo kuluaruose kalbama apie keletą variantų. Vienas iš jų – netgi labai ekstravagantiškas. Kalbama, kad vėlų šių metų rudenį ketinama rengti Valdo Adamkaus politines pakasynas.
Kai gera pagalvoji – tai kodėl gi ir ne? Jeigu laikysimės tos sąmokslo versijos, kad pastaruoju metu kilusių skandalų užkulisiuose aktyviausios buvo Amerikos ir Rusijos specialiosios tarnybos, tai galima spėti, kad dabar bus Kremliaus ėjimas. Kiek ilgai gali vis pralaimėti ir pralaimėti?
Rūta Grinevičiūtė
„Vakarų ekspresas”